Investuojam į buitinę techniką

Šiandien kalbėjau su savo miela drauge Jūratėle, ir ji tarp kitko paklausė, ar aš pradėjau rašyti savo blog‘ą. Nu ką aš galėjau pasakyti... Pradėti tai pradėjau... Bet jau labai didžiuotis juo negaliu, nes prisėdu tai jau tik labai labai prie progos... Bet kadangi Jūratėlė užklausė, ir kadangi jai nusiunčiau nuorodą, tai skubu pasidalinti paskutinėmis naujienomis.
O didžiausia naujiena pas mus – pirkinys, apie kurį svaigstu jau labai labai seniai: skalbinių džiovykla.
Na, norint suprasti, kodėl paprasta buitinė technika gali atnešti tiek džiaugsmo ir būti įvardinta kaip didžiausia naujiena, reikia žinoti, kiek labai mane buvo užknisęs rūbų/patalynės skalbimas ir, svarbiausia, jos džiovinimas. Mūsų mažame butuke paprasčiausiai nėra vietos, kur sustatyti milijonus džiovyklų, tad visą laiką vertėmės tik su viena. Tai aš per dieną žaisdavau tokį žaidimą: išskalbdavau rūbus, sukabindavau trim sluoksniais, vėliau visą laiką stebėdavau ir išdžiuvusius iš karto pašalindavau, o į jų vietą atkraustydavau „tuos, kam labiau reikia“. Nu žodžiu smagumėlis. Tad nesunku suprasti, kad, turėdama omeny faktą, jog šeima greitu laiku dar pagausės, jau savo mintyse dėliojausi vaizdelį, kokiu mastu išauga šis mano žaidimas.
Iš tikrųjų, šį nuostabų daiktą būčiau įsigijus ir anksčiau, tačiau visada buvau kažkodėl įsitikinus, kad skalbinių džiovyklė būtinai turi stovėti vonioje prie skalbyklės (na, kur visokie vandens prijungimai yra), o dabar paaiškėjo, kad buvau visiškai neteisi: ji gali stovėti bet kur – kambaryje, tamsiame kambariuke, tualete... Mes ją pastatėme koridoriuje, nes daugiau tiesiog nebuvo, kur. Aišku, vaizdelis tai tikrai nekoks. Atrodo, kad tas daiktas tiesiog šiaip laukia, kol bus patrauktas į jam labiau tinkančią vietą ir net Paulius jau trečią dieną neiškentė ir paklausė: „Mama, o kada tu ruošiesi perstumti tą nesąmonę?“. Ir buvo baisiausiai nustebęs, išgirdęs, kad čia yra pastovioji jos buvimo vieta. Ir nenustebčiau, jeigu daugeliui taip atrodytų, nes šioje vietoje negana to, kad ji visiškai netinka, bet dar ir užstoja vienintelį namuose veidrodį (Čia tai tikrai negerai. Aišku, kol aš dabar visa stora, tai galiu pakentėti ir be jo, bet kai jau pradėsiu gražėti, tai tikrai reikės kažką galvoti). Tačiau, kaip minėjau, šiuo metu esu tiesiog visa pakilime dėl naujo pirkinio įsigijimo, tad niekas kitas man nerūpi.
O dabar apie džiovyklės privalumus. Tiesą pasakius, beveik viskas yra taip, kaip ir tikėjausi:
a) Neliko jokių bedžiūnančių rūbų namie. Kaip ir neliko tintos rūbų, skirtų lyginimui;
b) Visi rūbai (ypač rankšluosčiai) iš džiovyklės ištraukiami tikrai labai minkštučiai – buvau nustebus, kiek daug pūkų būna pririnkta po kiekvieno džiovinimo.
Aišku, yra ir trūkumų. Kol kas (kol aš matau tik privalumus) jie nėra ypatingai erzinantys, tačiau vis tik, juos reikia turėti omeny:
a) Lyginimo funkcija kol kas pas mane neveikia taip, kaip aš tikėjausi: rūbus po lyginimo ištraukiu drėgnus (nors prieš tai jie buvo sausi) ir jie nėra idealiai be raukšlelių. Bet gal dar išsiaiškinsiu, ką ne taip darau;
b) Džiovyklė veikia pakankamai garsiai (naktį jos nejungiu) ir skleidžia daug šilumos. Jeigu stovėtų vonioje, tai pastarasis punktas turbūt būtų labiau privalumas, bet kuomet stovi koridoriuje...ir kuomet yra vasara... šiek tiek erzina.
c) Dar nežinau, kiek reikės mokėti už elektrą, bet įtariu, kad irgi neprasta suma susidarys.
Bet šiaip, nepaisant išvardintų trūkumų, džiovyklė vis tiek yra palaima.
O dabar... Hmm... Spėkite, kas sekantis eilėje? Ogi be abejo, kad dulkių siurblys! Niekas negali patikėti, kad mes neturime dulkių siurblio, tačiau iš tiesų, nuo to meto, kai suplyšo mūsų senelio siurblio žarna, mes jo neįsigijome. Nors visą laiką planuojame. Tačiau šiandien... kuomet pas mus atsikraustė džiovyklė... būtinai teks pėdinti pirkti ir siurblio (tiesą pasakius, jau net žinome, kokį pirksime), nes po kiekvieno džiovinimo yra gerai prasiurbti surinktus pūkus. Na tiesiog dar vienas privalumas!