ketvirtadienis, spalio 14, 2010

Adaptuojamės darželyje

Jūs, turbūt, pagalvosit, kad visai pakvaišau su tais savo pirštukiniais gyvūnais... Aš kartais ir pati taip pagalvoju. Bet nieko sau negaliu padaryt. Paskutinis gaminys - du pingvinai. Ne be reikalo pingvinai, ir ne be reikalo du, bet apie viską nuo pradžių.

Jau trečia savaitė, kaip Justas keliauja į darželį. Na, "trečia savaitė" tai tokia labai jau sąlyginė, nes pirmą savaitę jis ėjo dvi dienas, antrą - tris. Visą kitą laiką sirgo. Tačiau teoriškai, į darželį pėdiname jau trečia savaitė. Ir ši savaitė yra išskirtinė tuo, kad būtent šią savaitę į darželį išsiruošiam su ašarom: visas ankstesnis teigiamas nusiteikimas dingo, liko tik "Neisiu. Nenoju". Aišku, vis tiek eina, nors ir nenori. Tačiau bent jau porą dienų darželyje liko tiesiog BAISIAI verkdamas. Dabar (t.y. vakar ir šiandien) jau kaip ir pakenčiamai susitariam, tad vat sėdžiu ir laužau galvą, gal vis dėlto įvairiausi triukai veikia?

O triukų, kad palengvinti adaptaciją, tikrai ėmėmės.

Justo grupė - pingvinai. Būtent dėl to, kad jis dabar "Pingvinas", pasisiūliau jam nunerti pirštukinį pingviną. Justas labai apsidžiaugė, tik paprašė, kad pingvinai būtų du - "Kad Juliukui galėčiau duoti". Taip gimė du pingvinai(visai kaip iš tos dainos apie pingvinus, kurią irgi mėgstame dainuot, ir kurie išlėkė iš marių). Vienas pingvinas su šaliku, kitas - su varlyte - nes taip nupiešta paveiksliuke prie Justo grupės durų.
Nors ir labai nemėgstu nieko megzti antrą kartą, labai džiaugiuosi šiuo sprendimu: dabar vienas pingvinas lieka su manim, kitas - eina į darželį su Justuku. O susitikę jie pasakojasi vienas kitam dienos įvykius.

Dar namuose labai daug kalbam. Ir su pingvinais, ir be jų. Kalbam apie tai, koks jau Justas yra didelis ir kaip smagu, kad jis jau gali eiti į darželį. Dar kalbam apie tai, kad visi žmonės turi darbus: tėtis eina į darbą, Paulius eina į mokyklą, Justukas eina į darželį. Net Juliukas turi savo darbą - eiti kasdien su auklyte į lauką. Problematiškiausia buvo sugalvoti darbą man, bet dabar tiesiog sakau: "Mama dirba namie". Ir matau, kad tokie pokalbiai tikrai veikia: vakare Justas, prieš užmigdamas, išrėžia, kokius kas darbus turi ir priduria: "Kuomet tėtis neina į darbą, ir mes visi neiname". Paprasta!

Dar išbandžiau "Širdutės delne" taktiką. Kuomet pirmą dieną (kuomet Justas verkė darželyje) pasiėmiau jį namo, paklausiau, kodėl gi jis verkė. "Nes nenorėjau, kad tu išeitum", - atsakė jis. Ir kitą dieną aš padariau tai, ką ir buvau planavusi: paėmiau jo delnuką, su tušinuku nupiešiau širdutę,pabučiavau delniuką ir pasakiau: "Kai tau bus liūdna, tu tik pažvelk į šią širdutę, ir žinosi, kad mamytė tave labai labai myli ir ji visada su tavim".
Man net šiurpuliukai per kūną nubėgo, kai pamačiau, kad žengdamas per slenkstį į grupę (visas sriūbaudamas!) jis vis žvalgėsi į savo delniuką. O aš jau net buvau pamiršusi tą širdutę! Vakare jis v4l man ją priminė: "Nupieši man rytoj vėl širdutę?". Taigi, piešiam kiekvieną dieną :). Auklėtoja sakė, kad tą nupieštą širdutę Justas rodė ir jai. Ji nesuprato, ką jis nori pasakyti, tik pamatė, kad ta širdutė jam labai brangi, todėl pasisiūlė nupiešti kitą tokią ant kitos rankutės :). Šiandien papasakojau auklėtojai širdutės istoriją, tai ji iš karto Justui vėl pasisiūlė nupiešti širdutę ant kitos rankutės "Kad namie galvotum ir apie mane, nes aš labai noriu, kad tau patiktų darželyje ir tu čia jaustumeisi gerai ir norėtum čia vėl ir vėl ateiti". Gražu, ar ne?
Dar skaitome ir knygą apie meškėniuką, kuris labai nenorėjo eiti į darželį, ir kuris galop darželį pamilo.

O dar... Vaiką papirkinėju:). Oi, čia turbūt tikrai nėra geras dalykas, tad bent jau bandau "įpakuoti" taip, kad tai neatrodytų panašu į papirkinėjimą. Kuomet ateinu jo pasiimti iš darželio, visuomet turiu kokią nors smulkmeną su savim - lauktuve iš savo "darbo" t.y. parduotuvės.

Tai va, tokių triukų griebėmės, norėdamai palengvinti adaptaciją darželyje. Nežinau, kurie jų veikia stipriausiai. Gal tiesiog visas jų rinkinys?

16 komentarų:

  1. Labai grazi istorija. savo dienorastyje papasakosiu kaip mes kovojome sutokia pat beda.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tiesa gal zinote kaip galima ikelti daugiau nuotrauku nes leidzia tik viena kai rasiau pranesima.as siame blogge nelabai dar moku naudotis del to nelabai zinau.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš tai irgi nesu labai didelė kompiuterių ekspertė:). Kuomet aš keliu nuotrauką, ten duoda pasirinkimą ar įkelti vieną foto, ar kelias (yra nuoroda "Įkelti kitą nuotrauką"). Tai viskas ten labai paprastai...
    Tik tiek, kad jas sukelia viena po kitos, o tuomet aš jau pačiame pranešime sukėlioju ten, kur man reikia.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai labai simpatiška jūsų pelytė:)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai man patiko mintis nupiešti tušinuku širdelę ant delniuko :)
    p.s. Maniškis Angelino jau 8 savaites atbuvo vaikų daržely be ašarėlių.

    AtsakytiPanaikinti
  6. O, Egle, tai ir jūs labai panašiu metu pradėjote lankyti darželį! O pas Angelino visai nebuvo laikotarpių, kuomet verktų? Ar 8 savaitės kai nustojo verkti?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Inga, Angelo eina į darželį nuo rugpjūčio 23 d. Neverkė niekada, gal tik kokias dvi pirmas dienas kiek mažiau linksmesnis buvo.
    Jam likti vienam be manęs daržely nėra naujiena, nes nuo šių metų sausio mėn. (tada jam buvo 1 metukai ir 10 mėnesių) kartą per savaitę dviem valandoms likdavo be manęs tokioje specialioje darželio grupėje, kurioje vaikučiai pratindavosi būti darželio aplinkoj (tiesą sakant, visai kitame daržely viskas vyko).
    Beje, toje grupėje, tai kažkaip po kelių mėnesių lankymo ašarėlių pasitaikydavo, bet vos viena kita, vos tik man išėjus nusiramindavo, pamojuodavo man pro langą.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Oi, Egle, pas mus čia net nepanašu... Aš labai džiaugiuos, kad mes pradėjau eiti rugsėjo gale, o ne pradžioj, kuomet visi vaikučiai sugužėjo, nes mėnesio pradžioj visiška klaikuma buvo. Dabar dauguma jau apsiprato, tai jau šiek tiek normalizavosi bendra situacija. Žinai... Lietuvoj grupės didelės, auklėtojų mažai... O vaikai juk dar irgi mažuliukai, nėra savarankiški... Na, bet kaip nors įsivažiuosim ir mes.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Laikau kumštukus už jus! O kiek vaikiukų ir kiek auklėtojų Justo grupėje?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Ačiū:). Sąrašei yra 21 vaikiukas, realiai lanko koks 18. Yra dvi auklėtojos, kurios keičiasi (viena iki pietų, kita - po pietų), tuomet yra viena praktikantė (nežinau, kurį laiką ji bus) ir šeimyninkėlė... Aš įsivaizduoju, koks joms extreemas turi būti išvesti vaikus į lauką - jau vien aprengti visus juos (kai nei vienas dar nesirengia pats) yra didelis iššūkis...

    AtsakytiPanaikinti
  11. Jau po truputi perprantu bloger naudojima. tik kaip tureti daugiau siekeju, ar juos kviesti reikia ar kaip?

    AtsakytiPanaikinti
  12. Įsivažiuosi greitai, nėra čia nieko sudėtingo:). Jeigu nori turėti daugiau sekėjų, gali paplatinti savo puslapį pažįstamų tarpe.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Panašu, kad jūsų situacija su darželiu tokia kaip mūsų, ir ašaros ir nenoras. Man Domas pastoviai ryte dėsto, kad serga ir į darželį dėlto eiti negali. Darželyje mums beliko tik porą savaičių tai net nežinau ar jį kankinti ar namie pasilikti. Naujame mieste vieta neatsirado, na tik grupėje kur du kartus savaitėj po dvi valandas būna, aišku geriau nei nieko. O kas liečia grupių dydį, tai Lietuvoje jos tokios pat kaip ir pas mus Vokietijoje, grupėje 25 vaikai, dvi auklėtojos ir karts nuo karto praktikantė. Tiek vaikų sužiūrėti dviem mano nuomone neįmanoma...

    AtsakytiPanaikinti
  14. Egle, nustebinai dėl auklėtojų... Buvau įsitikinus, kad pas jus trim vaikams tenka viena auklėtoja :)
    Aš jau apsisprendžiau, kad šiuos metus ir toliau vedžiosiu dviems valandoms. Maniškis jau eina su džiaugsmu, bet vien dėl to, kad eina trumpam - pats sako: "Truputį pabūsiu, ir mamytė atvažiuos". Ir nevalgo ten absoliučiai nieko...Tipo, neskanu. Tai valgom pusryčius namie, tada einam į darželį, ir po pietų (kurių jis vis tiek nevalgo, o tik paknebinėja) važiuojam namo ir valgom čia.
    Hmm... Tai pas jus irgi darželių trūkumas, kad Domukui neatsirado vietos darželyje naujame mieste?

    AtsakytiPanaikinti
  15. Vieta gauti darželyje tikrai labai sunku, bent jau kiek aš susidūriau tai sunkiau nei LT. Domui geriausiu atveju vietą gausime rugpjūtį kai dalis vaikų išeis į mokyklas. O Lietuvoje sistema nėr jau tokia bloga kai palygini, kartais man atrodo net geresnė :))

    AtsakytiPanaikinti
  16. Galimas daiktas:). Aš tai neturiu su kuo lyginti, ir galiu tik kliautis užsienyje gyvenančių žmonių komentarais, kaip LT blogai, o visur kitur labai gerai. Tai ir tikiu :)

    AtsakytiPanaikinti