Šis įrašas labai labai susijęs su prieš tai buvusiu.
Kai jau Justas sulaukė savo išsvajotos karūnos, sako man: „Ar
gali mane nufotografuoti su karūna, kardu, apsiaustu ir pagalve?“. Aš, aišku,
pasakiau, kad be jokios abejonės, galiu. Tik nesuprantu, kurių galų jam pagalvė
reikalinga. O jis žiūri į mane, nesusipratėlę, ir sako: „Gi čia mano skydas“.
Kaip aš iš tikrųjų džiaugiuosi jų Valdorfiškuoju darželiu, tai nemoku net apsakyti: man atrodo, kad tai, jog abu vaikinai paprasčiausias jiems prieinamas priemones gali labai lengvai transformuoti į vieną ar kitądaiktą, yra nerealu. Tačiau kažkodėl šiuo atveju pasiūliau: „O gal tu nori paprašyti, kad tau tėtis padarytų skydą?“. „O mūsų tėtis mokėtų?!”. Atsakiau taip, kaip paprastai atsakau: “Mūsų tėtis moka viską viską“.
O Nerijus į Justo klausimą atsakė irgi taip, kaip atsako paprastai: „Nežinau, ar moku. Bet tikrai galim pabandyti“.
Ir vat šiandien jau laukiame, kad abu skydai galutinai nudžiūtų. Šiek tiek buvo diskusijų apie tai, kokie vis tik turėtų būti skydai. Justas norėjo, kad nupieščiau liūtą (!!!),o Julius – motociklą (dar gražiau:)). Tačiau Nerijus buvo atkaklus, ir įkalbėjo, kad vieno riterio skydas turėtų būti su Gediminaičių stulpais, o kitas – Vyčio kryžium. Tiesa, galutiniame variante vis tiek susiginčijome, ir dabar jau nežinau, ar pasielgiau teisingai. Nerijus siūlė abu skydus dažyti raudonai, tačiau aš dažiau, taip, kaip priklauso pagal originalą. Ir dabar gavau pylos už tą mėlynai-geltoną skydą... Bet juk būtent toks skydas Vyčio herbe ir vaizduojamas!!! Jeigu viskas būtų pasibaigę tik mūsų su Nerijum ginču, tai dar būtų pusė bėdos. Blogiausia – abu vaikinai nori raudono skydoJ
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą