Visai neseniai vėl užklydau į savo mylimą amazon.com ir vėl siunčiausi knygų. Kaip visada, amazonė pasiūlė įsigyti ir daugiau prekių „į krepšelį“ ir vienas iš pasiūlymų buvo toks taiklus, kad vos vos likau neįsigijus. Tas pasiūlytas dalykėlis buvo forma sausainiams išpjauti. Ir ne bet kokia forma, o rankos, kuri laiko širdutę, forma. Kadangi man labai patinka A. Penn „The kissing hand“ (ir rekomenduoju visoms draugėms, kurios pradeda leisti vaikus į darželį/mokyklą) buvau be galo šia formele susigundžiusi, bet paskui... paskui dar kartą pagalvojau, kad nėr čia ko pinigais švaistytis. Kuo puikiausiai tokius sausainius galima išsikepti ir be specialios formos. O kadangi artėja Tėvo diena, tai su Justu nusprendėm pasipraktikuoti.
Laiko turėjom labai labai labai nedaug. Tik tiek, kiek Juliukas miegojo balkone. Todėl neturėjom nei pakankamai laiko šaldyti tešlą (todėl dėjom daug daugiau miltų nei priklauso, nes mums tikrai tešla LIPO), nei pakankamai laiko dailinti delniukus. Bet vis tiek, bendrai paėmus, esam labai patenkinti rezultatu.
Visas procesas vyko taip.
Užmaišėm tešlą sausainiams. Pagal instrukcijas, tešlą reikėjo bent pusvalandžiui pastatyti į šaldytuvą. Kadangi mes to pusvalandžio neturėjom, tai trumpam įkišom į šaldymo kamerą (tiesą pasakius, laikėme tik tiek, kiek truko orkaitei įkaisti iki 180C).
Tada aš tešlą kočiojau, Justas dėjo ant jos rankutę ir atsargiai su peiliu išpjaustėm jos formą.
Kadangi labai jau patiko, tai išpjaustėm net ne vieną variantą, o tris mažutes (Justo) ir vieną dramblinę (Pauliaus) letenėles. Iš likusios tešlos Justas išspaudė širdutes. Ir, aišku, išbandėme savo naujasias plastelino formeles.
Atvėsintas rankeles nuspalvinome, ir ant jų patupdėme po širdutę (turėjau tokią idėją sutepti širdeles virtu kondensuotu pienu, kad gražiai priliptų prie rankutės, bet šį kartą to nepadarėme).
Ir... viskas. Laukėm, kol pareis tėtis, kad galėtumėm padovanoti. O padovanojom tai išties įspūdingai: vos tik Nerijus parėjo iš darbo, Justas čiupo į rankas lėkštę ir puolė jo pasitikti. Taip norėjo kuo greičiausiai parodyti mūsų šedevrą ir taip stipriai pavertė lėkštę (čia, aišku, kad geriau matytųsi), kad visi mūsų sausainiai gražiai nuskrido ant žemės...
Bet juk tai buvo tik repeticija, tiesa? Tėvo dienos proga jau mokėsime įteikti. Ir gal net mokėsime gražiau išdailinti rankutę. Gal :)
Laiko turėjom labai labai labai nedaug. Tik tiek, kiek Juliukas miegojo balkone. Todėl neturėjom nei pakankamai laiko šaldyti tešlą (todėl dėjom daug daugiau miltų nei priklauso, nes mums tikrai tešla LIPO), nei pakankamai laiko dailinti delniukus. Bet vis tiek, bendrai paėmus, esam labai patenkinti rezultatu.
Visas procesas vyko taip.
Užmaišėm tešlą sausainiams. Pagal instrukcijas, tešlą reikėjo bent pusvalandžiui pastatyti į šaldytuvą. Kadangi mes to pusvalandžio neturėjom, tai trumpam įkišom į šaldymo kamerą (tiesą pasakius, laikėme tik tiek, kiek truko orkaitei įkaisti iki 180C).
Tada aš tešlą kočiojau, Justas dėjo ant jos rankutę ir atsargiai su peiliu išpjaustėm jos formą.
Kadangi labai jau patiko, tai išpjaustėm net ne vieną variantą, o tris mažutes (Justo) ir vieną dramblinę (Pauliaus) letenėles. Iš likusios tešlos Justas išspaudė širdutes. Ir, aišku, išbandėme savo naujasias plastelino formeles.Atvėsintas rankeles nuspalvinome, ir ant jų patupdėme po širdutę (turėjau tokią idėją sutepti širdeles virtu kondensuotu pienu, kad gražiai priliptų prie rankutės, bet šį kartą to nepadarėme).
Ir... viskas. Laukėm, kol pareis tėtis, kad galėtumėm padovanoti. O padovanojom tai išties įspūdingai: vos tik Nerijus parėjo iš darbo, Justas čiupo į rankas lėkštę ir puolė jo pasitikti. Taip norėjo kuo greičiausiai parodyti mūsų šedevrą ir taip stipriai pavertė lėkštę (čia, aišku, kad geriau matytųsi), kad visi mūsų sausainiai gražiai nuskrido ant žemės...Bet juk tai buvo tik repeticija, tiesa? Tėvo dienos proga jau mokėsime įteikti. Ir gal net mokėsime gražiau išdailinti rankutę. Gal :)
super, kokie jus isradingi!
AtsakytiPanaikintiLabai graži idėja! Tik pasiūlyčiau pirma rankytę nusipiešt ant storo popieriaus, išsikirpt, o tada apipjaustinėt tešlą pagal ją. Ir gražiau bus, ir saugiau.
AtsakytiPanaikintiForelle, kai jau padarėm, aš irgi pagalvojau, kad būtų daug gražiau gavęsi, jeigu pirma būčiau formą ant popieriaus nusipiešusi. Ir, tokiu atveju, būčiau galėjus dar ir mažylio rankytę padaryt (dabar nerizikavau :) ).
AtsakytiPanaikintiLabai gera idėja, manau artimiausiu metu kepsim ir mes tokią rankytę.
AtsakytiPanaikintiWow! Kokia nuostabi idėja! :)
AtsakytiPanaikintiNa kaip smagu, kad patinka :)
AtsakytiPanaikintiparašykit kaip glajų darėt:)) idėja puiki-mes vis svyravovom -gal padaryti Tėčiui marškinėlius su flomasteriais, kuriuos užlyginus -galima vėlaiu skalbti ir etc. Bet ši mintis tai tiesiog nuostabi-jaučiu, padarysim dvigubą dovaną:))
AtsakytiPanaikintiOi, pasiseks jūsų tėčiui :)
AtsakytiPanaikintiOriginaliame recepte (esu įdėjus nuorodą į jį prie aprašymo) yra aprašyta ir kaip daryti glajų, todėl atskirai jo neišskyriau. Jis daromas labai paprastai: aš išspaudžiu šiek tiek citrinos, įdedu lašiuką maistinių dažų ir dedu cukraus pudros tiek, kad glajus būtų tirštas. Pasidaro per kelias minutes.