sekmadienis, birželio 06, 2010

Sūrio pyragas

Ištekėjo prieš savaitę viena iš mano gerų draugių. O, kaip ir priklauso, likus savaitei iki vestuvių, suorganizavome jai mergvakarį. Jai tai buvo dar viena proga pamąstyti, ar, taip sakant, tikrai tinkamą sprendimą priėmė, man – dar viena proga ištrūkti iš namų. Ir nors kartą ką nors gražaus apsirėdyti.

Temos apie mergvakarį neplėtosiu, bo viskas ten buvo linksma ir gerai, pasakysiu tik tiek, kad šėlti su merginomis man visada labai patinka. Na, netgi ne tai, kad šėlti, kiek leisti laiką. Tiek visko galima sužinoti tų mergaitiškų vakarėlių metu! Visokių mažų paslaptėlių. Cha! Turbūt jau galvojat, kad labai smaginomės visų kitų pažįstamų, kurios nedalyvavo mergvakaryje, mažas paslaptėles aptarinėdamos (darbe taip juokaudavom, kad būtinai reikia su kolegom pietaut, nes visada tas, kuris nepietauja, yra „apipletkinamas“. Ot ir ne. Vat šį kartą, pavyzdžiui, buvau be galo laiminga sužinojusi mažą paslaptį apie ricotos sūrį.

Sėdėjom sau kavinukėj, gurkšnojom sau kas vyną, kas mineralinį (čia jau aš, nes vis dar maitinu Juliuką, ir nepageidauju, kad jis irgi jaustųsi, tarsi pašventęs mergvakaryje) ir užkandžiavom visokiom gėrybėm. Ir štai viena mergina, tepdama ricotos sūrį ant bandelės, lyg tarp kitko tarė: „O ar žinojot, kad labai jau paprasta pasigaminti ricotos sūrį? Tereikia sušaldyti kefyro pakuotę, vėliau tą sušaldytą gabalą susukti į marlę ir kur nors pakabinti. Kai vanduo išbėgs, ir liks ricota. Tik žolelių beliks įdėti“.

Vat čia tai man jau buvo naujiena. Žolelių į tą gautą ribotą aš net nesirengiau dėti, nes dėl aptepto sūriu sumuštinio galvos nesukčiau, bet dėl sūrio pyrago, į kurį įeina daaaug ricotos, tai dar ir kaip sukčiau!

Sūrio pyragas yra turbūt mano numeris vienas pyragas. Anksčiau, jeigu tik pietaudavau Čili Picoj, desertui visada rinkdavausi sūrio pyrago gabalėlį (t.y. rinkdavausi tada, kai iš viso nuspręsdavau, kad noriu deserto, nepagalvokite, kad visada per pietus ir šlemšdavau pyragus). Tik kad labai jau brangus tas malonumas man atrodydavo. Todėl vieną rytą, netikėtai įsijungus „Labą rytą“, be galo apsidžiaugiau pamačiusi ten L. Rasutį, kepančią amerikietišką sūrio pyragą. Aišku, nepaisant to fakto, kad labai stengiausi greitai įskaityti titrus ir nusirašyti visą receptą (gi įsijungiau laidą tai ne nuo pradžios!), nusirašyti jo nespėjau. Jau tą pačią dieną parašiau į LTV, prašydama atsiųsti receptą. Savaitę laukiau atsakymo, tačiau niekas taip ir nepasivargino atsakyt man (buvau labai pasipiktinus, nes mes, kai dirbau radijuje, laikėmės principo, kad visiems klausytojams būtina atsakyti). Bet ko jau man nestinga, tai atkaklumo. Todėl tada parašiau ne bendriniu LTV elektronio pašto adreso, o pačio „Labo ryto“ adresu. Ir M. Naudžius jau kitą dieną labai maloniai persiuntė man visą receptą (va, nuo ko pradedi gerbti net visai nepažįstamus žmones – nuo mažyčių smulkmenų!).
Nuo to laiko L. Rasutis „Amerikietiškas sūrio pyragas“ tapo mėgstamiausias mano kepinys namuose. Jau skanus tai be galo! Bet turėjo jis tokį, sakyčiau, mažą trūkumą – į jo sudėtį įėjo labai jau daug sūrio „Philadelphia“. Vienu momentu jo iš vis buvo labai sunku rasti parduotuvėje, dabar jas pardavinėja labai jau mažomis pakuotėmis. Ir atsižvelgiant į kainą, pyrago savikaina irgi gaunasi labai jau išpūsta.

Vieną kartą pabandėm kepti pyragą ne iš philadelphijos, o oš ricotos sūrio. Skonis vis dar buvo puikus, o kaina nors šiek tiek sumažėjo. O vat dabar sužinojau, kad tą sūrį kuo paprasčiausiai galima pasidaryti pačiam.

O prieš porą dienų pyragą iš kefyro jau ir išbandžiau. Nors iki pat paskutinės akimirkos abejojau, ar tikrai gausis, rezultatas visas abejones išsklaidė. Iš pradžių galvojau, kad gal aš, entuziazmo kupina, tik įsivaizduoju, kad gavosi taip pat (nors tas variantas sunkiai tikėtinas, nes sūrio pyragą kepiau ir Aušrinės gimtadieniui, taigi labai gerai prisiminiau jo skonį), todėl pasikviečiau Inetą pas save patvirtinti, kad tikrai pyragas gavosi toks pat, kaip ir iš įprastos ricotos. Ineta iš pradžių šaipėsi iš tos mano idėjos kepti pyragą iš kefyro, bet kai paragavo, visi juokai ir jai išgaravo. Ir patvirtino: pyragas tikrai tobulas. O receptas toks:

Amerikietiško sūrio pyragas

Pagrindui:
1 ½ puodelio maltų sviestinių sausainių (tiesą pasakius, dabar aš jau naudoju bet kokius sausainius, bet su sviestiniais geriausiai gaunasi);
6 šaukštai ištirpdyto sviesto
Įdarui:
1 stiklinė cukraus
3 šaukštai kukurūzų krakmolo(cornstarch)
850 gr. lydyto sūrio su grietinėle (Philadelphia, Ricota ar pan)
1 didelis arba 2 maži kiaušiniai
½ stiklines riebios grietinėlės
¾ arb. šaukštelio grynos vanilės ekstrakto

Pirmiausia pasigaminam sūrį. Imam kefyro pakuotę (geriausia, tą maišeliuose, kad patogu iškirpti būtų) ir užšaldom ją šaldymo kameroj. Tada nukerpam pakuotę, apsukam sušalusį gabalą marliu, ir pakabinam pvz. vonioj po kranu, kad tirpdamas vanduo ištekėtų. Pastaba: iš vieno litro kefyro man gavosi tos ricotos ne tiek jau daug (iš akies nusprendžiau, kad gal pusė tiek, kiek reikia pagal receptą), todėl visų likusių produktų (išskyrus grietinėlę, kurios dėjau apie 1 stiklinę) šiam bandomajam kepimui dėjau perpus mažiau.
Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių.
Paruošiam pagrindą: sumalam sausainius ir sumaišom su ištirpdytu sviestu. Plonai suspaudžiam mišinį prie formos dugno ir iki kraštų vidurio. Dedam į orkaitės vidurį ir kepam 10 min., tada PILNAI atšaldom. Po to įkaitinam orkaitę iki 230 laipsnių.
Paruošiam įdarą: sumaišom cukrų su kukurūzų krakmolu dideliame dubenyje. Įdedam sūrį ir suplaukam su mikseriu (medium speed) ar su kombainu iki minkštos (grietinės) konsistencijos.
Pridedam kiaušinį ir plakam, pridedam grietinėlę ir vanilę.
Sudedam masę į formą ant pagrindo. Kepam orkaitės centre, kol viršus paruduos ir masė prie formos kraštų pradės kietėti, apie 40 min. Uždengiam folija, ir dar kepam kokį 15 min., kol paviršius paruduos. Centras gali likti truputį minkštas. Atšaldom iki kambario temperatūros. Tada įdedam pyragą į šaldytuvą mažiausiai 3 valandom arba nakčiai.
Kaip jau minėjau, recepto šaltinis (be tų visų philadelphia-ricota modifikacijų): L.Rasutis LTV laidoje "Labas rytas".
Kadangi sugalvojau pyragą nufotografuoti labai vėlai, rinktis galėjau tik iš vieno gabaliuko, todėl nuotrauka tikrai gavosi baisi. Bet su skoniu tai tikrai nieko bendra neturi :).

21 komentaras:

  1. Geras! Pabandysiu ir aš iš kefyro ricotta padaryt, tada duosiu saviškiui paragauti (jis - italas) žiūrėsim, ar pastebės skirtumą, jei toks būtų :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oi, Egle, tikrai geras! Ot būtų fainai, jeigu skirtumo nepajustų :). Bet šiaip italai, kiek įsivaizduoju, gana pretenzingi maistui, tai turbūt vargiai įtikėtina :).
    Parašykit, ką pasakys - labai gi įdomu.:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jau ir as planuoju ji kepti is kefyro:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. aš jau seniai varškės nebeperku, nes ta kefyrinė rikota nu labai jau gardi. ir kaip pigiai gaunasi :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Nu va, o aš tik dabar šią paslaptį sužinojau :). O dėl pigumo tai gėris neišpasakytas. Mes kaip tik dabar su sese diskutavom, kad jeigu anksčiau varškė buvo ubagų maistas, tai dabar jau dabar pavadinti ją taip būtų galima tik jei į kainas nežiūrėtum.
    Bet kaip faina, kad parašėt, kad visai varškės nebeperkat - aš apie visišką varškės pakaitalą net nepagalvojau. Reikės pabandyti kokius varškėčius iš tos kefyrinės ricotos išsikept.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aš irgi po to, kai sužinojau šitą "paslaptį", pyragų įdarams naudoju tik kefyrinę varškę, joje nebūna gumuliukų, išeina kur kas geriau, nei su paprasta. Rekomenduoju rumunišką varškės pyragą iš Sonatinos blogo, nėr lygių. Ir dar šita varškytė, sumaišyta su žalumynais ir čsnaku, puikiai tinka pomidorams įdaryti.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sonatinos receptus ir aš labai mėgstu :). Reiks išbandyt ir tą rumunišką, nes pas mus namie tai einamiausi yra varškiniai ir obuoliniai pyragai :).
    O tas pomidorų įdaras tai irgi turėtų būt skanus. Vienžodž, reikės dar paeksperimentuoti su ta kefyrine varške :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Aš šiandien irgi išsivarvinau varškytės, visai neblogai atrodo. Tik pyrago iškept jau nebespėsiu šiandien. Dėkui, kad pasidalinai šia nuostabia mintim!
    P.S. Tavo vaikai labai laimingi turėdami tokią mamą...

    AtsakytiPanaikinti
  9. Vindase, labai smagu, kad Jums buvo naudinga!
    O dėl vaikų... Man atrodo, kad jie visada šiek tiek kitaip viską mato, nei mes :).

    AtsakytiPanaikinti
  10. as maciau kaip L.Rasutis kepe varskes surio torta,(is varkses 7% riebumo,ipyle grietineles 0,5 stiklines,cukraus) virsu papuose braskem.

    AtsakytiPanaikinti
  11. nestoske, aš mačiau tik anonsą :). Pamiršau pažiūrėti pačią laidą, o taip norėjau pažiūrėti, ar ji tą patį pyragą gamino :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. cia tai geras su tuo kefyru!!tik norejau pasitikslinti - paprasto kefyro pakeli susaldyti ir tada pakabinti kad isvarvetu visas skystis atsildamas. ir viskas?liks varskyte? nerealu..

    AtsakytiPanaikinti
  13. Taip: sušaldomas kefyras, tuomet maišelis prakerpamas ir išimamas į ledą sustingęs kefyras. Jis dedamas į marlę, ir pakabinamas, kad skystis išvarvėtų. Lieka varškytė:)

    AtsakytiPanaikinti
  14. Gėda, dar nepabandžiau, visai man iš galvos išgaravę buvo. Būtinai kada nors pabandysiu, tu pirmoji sužinosi apie rezultatą ;)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Aha, aš irgi kažkada buvau prisiminus, kad žadėjai Luciano duoti paragauti:). Nors daug vilčių, kad neatskirtų tai nededu :).

    Jau labai seniai ir aš pati šaldžiau - neturim kameroj vietos, tai labai ribojam poreikius šitoj vietoj

    AtsakytiPanaikinti
  16. padariau siandien si pyraga, tik man isejo toks geltonas, turbut nuo kiausiniu. tik bijau, kad nebuciau perkepusi, nors kepiau neilgai, bet nedrebejo man viduriukas kai jau isemiau, tikiuos nebus labai kietas:( ir kazin ar nesuges jis man jei laikysiu iki sekmadienio?

    AtsakytiPanaikinti
  17. Oi, pas mane niekada jis tiek nestovi, tai nežinau :)
    O tai nei kiek neparagausit iki sekmadienio? Aš tai niekaip neištverčiau :)

    AtsakytiPanaikinti
  18. nereikes kesti iki sekmadienio, tik iki rytojaus vakaro:) bet jis man toks kietas gavos :( vis palieciu saldytuve:/ ar jis toks ir turi buti?baisu biski, kad nebuciau sugadinus akip nors:(

    AtsakytiPanaikinti
  19. Nu kažkoks labai kietas tai nepasakyčiau, kad turi būti, bet ir ne "liuliantis" ;). Aš nelabai sugalvoju, ką ten galima sugadint. O tešla skani buvo? Nes jeigu skani, tai pyragas negali būti neskanus :)
    Nu, labai tikiuosi, kad viskas jums pavyko! Parašykit, kai paragausit :)

    AtsakytiPanaikinti
  20. viskas isejo gerai. skonis nerealus!!!tikrai jis turbut negali neiseiti :D

    AtsakytiPanaikinti
  21. Oi, kaip laukiau žinutės iš jūsų! Labai labai džiaugiuosi, kad pavyko! :))

    AtsakytiPanaikinti