Savaitgalis, kuomet viskas ne taip, kaip turi būti

"Kraustomės kitą savaitgalį“, - pasiūlė Nerijus. Ir nors ten, kur kraustytumėmes, dar nėra nei baldų, nei užuolaidų, nei šviestuvų (iš tikrųjų, turbūt būtų lengviau išvardinti tai, kas ten yra, nei tai, ko nėra), neilgai galvojusi, sutikau, kad „kitas savaitgalis“ kraustymuisi kaip tik tinka. Tai
taip ir nutarėm. Ir tada, kai jau „sukirtom rankom“, Nerijus prisiminė, kad būtent kitą šeštadienį planavo su vaikais eiti į ledo ritulio varžybas. O aš ta proga prisiminiau, kad turiu bilietus į sekmadienio „Keistuolių teatrą“.

„Kažko turim atsisakyti“ – pareiškė Nerijus. Ir šiek tiek palaukęs pridūrė: „Ledo ritulio aš tikrai neatsisakysiu“. O aš, be abejo, net neplanavau atsisakyti teatro. Tad taip ir palikom tiek vieną, tiek kitą. Kaip ir, beje, planus kraustytis. Iki pat paskutinės minutės užsispyrėliškai tuo tikėjom ir
dėjom visas pastangas: Nerijus vis spaudė baldininkus, kad šie tikrai nevėluotų ir iki penktadienio vakaro sumontuotų bent jau pagrindinius baldus, aš iš darbo pritempiau dėžių daiktų pakavimui. Dar daugiau: per Justo gimtadienį (o taip – kitas įrašas bus apie „varliukų ir gandro“ šventęJ) naudodamiesi proga visus pakvietėme į kraustymosi talką.

O dabar apie tai, kaip viskas buvo įgyvendinta.

Nerijus į ledo ritulį vis dėlto nuėjo. Tiesa, ne šeštadienį, kaip buvo planavęs, o penktadienį. Ir pabuvo, iki kol Julius prisikakojo (neįsivaizduoju, kas jam ten užplaukė, nes jau šimtas metų taip nebuvo jam atsitikę).

Po varžybų, palikęs man vaikus, nuvažiavo patikrinti, kaip sekasi baldininkams, ir ten jo laukė dar vienas siurprizas: nei viena iš kriauklių neveikia. Kraustymosi planas buvo atšauktas.

Už tai šeštadienį galėjau kruopščiai pakuotis darbus. Taip kruopščiai, kad per visą dieną sugebėjau tik tris dėžes daiktais užpildyti. Apie tai, kad kruopščiai, tai tikrai nejuokauju: nei vieno žaidimo ar puzzle nedėdavau į dėžę, prieš tai nepatikrinusi, ar netrūksta nors vienos detalės, o patikrinti dėliones greitai nesigauna. Tačiau galutinio rezultato tas kruopštumas tikrai nepateisina.

Sekmadienį, kaip ir buvau planavusi, išsiruošiau su vaikais į „Mamulės Mū“ (Justas be galo mėgsta šias knygeles) spektaklį Keistuolių teatre. Įsitaisėm patogiai salėje, tačiau neužilgo į mūsų vietas prisistatė kiti žmonės. Tuomet ir supratau, išsitraukusi bilietus, kad į spektaklį atėjom ne tą dieną – maniškis tik po savaitės! Gerai dar, kad ir “Geltonų Plytų Kelias” buvo mūsų norimų pamatyti spektaklių sąraše.

Na, neprisimenu, kada dar būtų taip nesisekę laikytis plano:)