Keturmečio gimtadienis: Varliukų ir gandro šventė

Kiek čia nuo Justo gimtadienio praėjo… paskaičiuokim… Na, taip: nei daug, nei mažai –daugiau kaip mėnuo. Įspūdžiai jau ne be tie patys, bet gerai, kad bent nuotraukų šiais laikais netrūksta, tai bent jau jų pagalba galima "atstatyti įvykių chronologiją".

Taigi, šiandien apie tai, apie ką man rašyti yra maloniausia: vaikiškus gimtadienius.
Neįsivaizduoju, nei kada “užsikabinau” ant tokių gimtadienių organizavimo, nei kodėl – turbūt sulyg kažkuriuo Pauliaus gimtadieniu tiesiog pajutau įkvėpimą. Arba gal kada pasitaikė stebėti gimtadieninio animatoriaus darbą ir tiesiog neatsikratyti minties: “Nu šitaip tai tikrai ir aš sugebėčiau!” :)

Nežinau, kaip ten buvo, bet faktas, kad jau nuo neatmenų laikų (na, gal ir atmenamų - nuo kokio penktojo Pauliaus gimtadienio), pas mus gimtadieniai būna tik teminiai. O temą, be jokios abejonės, renkasi pats jubilijatas.

Jau nuo pat Justui klaikiai nesėkmingai praėjusio Juliuko “Mėlynojo autobuso gimtadienio“, jis kartodavo, kad jo gimtadienis bus Varlyčių. Paskui vien varlyčių nebeužteko, todėl nusprendė, kad bus „Varlyčių ir Gandro“. Tas Gandras man, tiesą pasakius, buvo kaip šuniui penkta koja, bet niekaip nepavyko jo išstumti: jeigu tik, kalbant apie gimtadienį, užsimindavau apie Varlytes, Justas momentaliai mane pataisydavo, primindamas, kad dar turi būti ir Gandras. Ir buvo – juk negali prieštarauti jubilijatui.

Kaip jau man paskutiniu metu gaunasi, šventę organizuoti ėmiausi likus savaitei iki jos realizacijos. Tai yra, prieš savaitę, kartu su Justu susėdę, paruošėme elektroninius atvirukus, ir išsiuntėme vaikams, kuriuos Justas norėjo pasikviesti į šventę:

Gimtadienį šventėme vieno privataus darželio Vilniuje patalpose – nepaprastai džiaugiausi juos užtikusi, ir likau be galo patenkinta! Visų pirma, lyginant su visokiais vaikų žaidimų kambariais, patalpų nuoma kainavo ženkliai pigiau (120,00lt už tris valandas). Visų antra, buvo galima atsinešti kiek tik nori savo maisto (galėjo ir jie juo pasirūpinti, bet mes tos galimybės atsisakėme), o mums tai irgi buvo svarbu.

Kad šventė būtų kuo daugiau panaši į varliukų, jau pakvietime nurodėme, kad būtų gerai, jeigu vaikai į šventę atsineštų ir kokį žalią atributą. Labiausiai pritrenkė pusseserė: ne atributą atsinešė, o visą varlės kaukę!

Atrodė įspūdingai. Na, o visiems kitiems varliukams uždėjome popierines varlės kaukes ir žalią apsiaustėlį (o taip – buvau tokia šaunuolė, ir nuėjusi į medžiagų parduotuvę pripirkau atraižų bei prisiuvau žalių apsiaustėlių! Kadangi siūti aš nemoku ir geriausiu atveju galiu ką nors sudygsniuoti, apie apsiaustėlių kokybę geriau nepasakosiu, bet šventei mums jie super tiko).Gandras, kaip sakiau, irgi buvo. Iš pradžių Justas buvo pasišovęs gandru būti pats. Atseit, jis bus gandras ir gaudys visus varliukus:). Bet kai pasakiau, kad visi varliukai ieškos lobio, tai greitai persigalvojo, ir Gandru įpareigojo būti Nerijų. Tas visaip muistėsi, ir bandė šitos prievolės išvengti, bandydamas įpiršti Justui tai vieną, tai kitą kandidatūrą (ypatingai buvo išsigandęs, kai pasakiau, kad Gandras turės šokti:) ), bet galop gavo nusileisti. Net ir raudonas dryžuotas kojines ta proga jam įdėjau. Tačiau ir jis gandru nebuvo: šitoje vietoje jį nukonkuravo Skirmantė, kuri, paaiškėjo, vos gavusi pakvietimą nusprendė, kad bus Gandras ir niekas kitas. Tad taip ir palikom.Uždėjus skraisteles visiems varliukams buvo paaiškinta, kad Gandras kažkur paslėpė lobį. Tačiau jeigu varliukai bus drąsūs ir ištvermingi, jie tikrai tą lobį ras – tereikia įvykdyti visas Gandro užduotis. Na, ir pradėjom.

Pirmoji užduotis varliukams buvo įrodyti, kad jie yra tikri varliukai: kiekvienas turėjo ne tik pasigaminti muselių gaudyklę, bet ir pagauti su ja musę.

Kai kurie šiek tiek sukčiavo, kad greičiau gautų saldų varlės kiaušinuką (žalią saldainuką). Pavydžiui, Justas:)Sekanti užduotis buvo sušokti “Gandro” šokį (čia tas, kurio Nerijus išsigando:)). Iš tikrųjų, tai jokio ypatingo šokio čia nebuvo: sustojome visi į ratelį ir šokome “Jurgeli, meistreli”, vietoj “Jurgelio” sakydami “Gandreli”.

Trečia užduotis buvo pamaitinti alkaną varlę. Užrištomis akimis! Nupiešėm su vaikais didžiulę varlę su ilgu ilgu liežuviu.Ir prikarpėm daug musyčių: Justas jau visai neblogai iškirpdavo muselę, Juliukas – dažniausiai perkiprdavo per pusę.

Kiekvienas vaikas į rankas gaudavo po muselę, kurią turėdavo užrištom akim užklijuoti varlei ant liežuvio.

Sėkmingai susidorojusiems su užduotimi, varlė atsidėkodavo, pavaišindama savo kiaušinėliais.

Aišku, nepamiršome ir balionų užduoties – tik apsižiūrėjau dabar, kad nei vienos nuotraukos neturiu. Tačiau balionų užduotis pas mus jau tapusi tradicine: pripučiami balionai, į kurių vidų įdedama užduotis (pašokinėti, pakvaksėti, padainuoti ir t.t.). Kiekvienas vaikas išsirenka ant sienos kabantį balioną, jį susprogdina ir įvykdo jame esančią užduotį.

Na ir paskutinė užduotis – varliukų išgelbėjimas. Padarėme su vaikais tokį plakatą (o taip, pasiruošimo tokiems gimtadieniais yra daug!!!): kairėje pusėje atseit pieva ir gėlės (ir gandras betykojantis), o dešinėje – kūdra su varle motinėle. Pievoje su smeigtukais susodinome varliukus, o kūdroje – vaikus (t.y. popieriniai žmogeliukai su gimtadienio dalyvių nuotraukytėmis).

Vaikai pirmiausia turėjo atspėti, kas gi čia su tuo plakatu netvarkoj, tačiau greitai suprato, kad netvarkoj tai, kad vaikai maudosi kūdroje, o varliukai laksto pievoje, kur jų tyko gandras. Užduotis buvo paprasta: kiekvienas vaikas turėjo susirasti savo figūrėlę, ir pasirinkti, kurį varliuką jis išvaduos, bei gražins varlei motinėlei. Taigi, visiems vaikams atlikus užduotį varliukai įsitaisė kūdroje and lelijos lapų, o vaikai - pievoje tarp gėlių.

Po visų užduočių vaikai bėgo ieškoti lobio, kuris buvo paslėptas vienoje iš darželio spintelių, ir kurį pavyko rasti Justui (turiu prisipažinti, šiek tiek pasufleravau jam, nes žinojau, kiek svarbu jam yra rasti SAVO gimtadienio lobį). Lobio turinys buvo sąžiningai padalintas visiems gimtadienyje dalyvavusiems vaikams.Dar varliukų šventei buvau atspausdinusi spalvinimo lapų su varlių paveiksliukais (galvojau ištraukti juos, jei kam nors nusiraminti prisireiktų), bei turėjau varliukų lipdukų, kuriuos užklijavau atsisveikinant kiekvienam dalyviui.

Ar gaminau varlišką tortą? Tai aišku!:) Šitoj srity mano entuziazmas vis dar nepriblėsęs. Na, ir prisimenant mano pirmuosius bandymus, manau, kad man jau visai neblogai sekasi (aišku, profesionalios kepėjos iš tokio pasakymo turbūt juoktųsi pilvus susiėmusios).Bet - tarp mūsų gimtadienio dalyvių profesionalių kepėjų nebuvo, tad aš galėjau būti rami. Kadangi nuo temos nesinorėjo nukrypti, gimtadienio dainą Justui dainavome dviem kalbom: žmogiškai ("Su gimimo diena") ir varliškai ("Kva kva kva kva kva")

Keliam Justą su kėdute aukštai keturis kartus – pagaliau pagaliau pagaliau tiek lauktas gimtadienis atėjo!!!

Kiti mūsų švęsti gimtadieniai:
Juliaus 3-jų metų Gyvačių gimtadienis
Juliaus 2-ų metų Mėlynojo Autobusiuko šventė
Aušrinės 12-asis gimtadienis Pasakų Karalystėje
Justo 3-asis Traukinukų gimtadienis
Juliaus 1-asis gimtadienis
Aušrinės 11-asis Vaiduoklių gimtadienis
Pauliaus 12-asis gimtadienis
Justo 2-ų metų Mašinų gimtadienis
Aušrinės 8-erių metų Gyvačių Vakarėlis
Pauliaus 8-erių metų Dinozaurų gimtadienis
Pauliaus 9-erių metų Ateivių gimtadienis
11-mečio gimtadienio šventė "Laiko mašina"