Paprastos Mamos dienoraštis: 9-mečio gimtadienis "Ateivių šventė". Scenarijus

Na va, vaikai suguldyti, o aš pagaliau turiu laiko sau. Ir pirmiausia, aišku, "lendu į kompą". Labai labai noriu sukelti ankstesniais metais organizuotų Pauliaus gimtadienių scenarijus - buvau užsibrėžus tai padaryti iki mažylio gimimo, tačiau reikalai truputį kitaip pasikoreagavo, tad bandau, nutaikius minutę, tai daryti dabar.

Po truputėlį vis grįšiu metais atgal, o šiandien pateiksiu 9-ojo Pauliaus gimtadienio scenarijų. Tiesa, turiu pasakyti, kad 10-ojo gimtadienio scenarijaus nebus, nes pirmą kartą gimtadienį organizavau ne aš, o Pauliaus tėtis (aš buvau ką tik pagimdžiusi Justuką, ir tikrai labai džiaugiausi, kad taip gerai viskas išsisprendė).

Kuomet rinkome temą Pauliaus gimtadieniui, stengėmės ją susieti su skaičiumi „9“. Ir gavosi tokia įdomi istorija: išrinkome temą „Ateiviai“, nes buvo kaip tik devynios planetos (Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas). Sakau „buvo“, nes atsitik tu man taip, kad vos tik pradėjus mums

ruoštis šventei, mokslininkai susitiko, pabendravo ir... nusprendė, kad vieną planetą reikia pašalinti iš savo tarpo! Tipo, ji neatitinka ten kažkokių reikalavimų ir yra daugiau palydovas ar koks ten velnias, o ne planeta. Na, bet jau dėl šitų mokslinių machinacijų mes savo planų vis tiek nebekeitėme, ir šventėme gimtadienį taip, kaip buvome nusprendę.

Labai dažnai, tėveliams organizuojant šventę, kyla klausimas, kiek draugų vaikui leisti pasikviesti. Paprastai, jeigu nenustatomos kokios nors ribos, tai vaikai mėgsta "pakviesti visus":). Kad taip neatsitiktų, pas mus nuo seno galioja taisyklė, kad į gimtadienį kviečiamas gimtadienio metų skaičius+1 skaičius vaikų. Tokių ar panašių taisyklių įvedimas nuo pirmųjų gimtadienių labai sumažina tolesnių diskusijų kiekį apie tai, ką galima kviesti/ko ne: Paulius žino skaičių vaikų, kurį jis gali pasikviesti, ir toliau pats sprendžia, ką kvies/ko ne. Taigi, žemiau pateikiu 9-ojo gimtadienio scenarijų.

Ateivių šventė. Scenarijus.

Kaip visada, aš būnu už vedėją, ir „rikiuoju visą eismą“. Pradžioje vaikams papasakojama istorija, kad vienoje iš devynių planetų ateiviai paslėpė lobį. Norint jį rasti, reikės ne tik apsilankyti kiekvienoje planetoje, bet ir įvykdyti visas kiekvienos planetos gyventojų užduotis.

Pirmoji planeta: Merkurijus

Vaikams paduodama pirmoji žaidimo kortelė.

„Sveiki, vaikai, atvykę į artimiausią Saulei planetą – Merkurijų. Čia lobio tikrai nėra, tačiau aš turiu pirmąjį rakto žodį „Kuomet“. Įsidėmėkite jį, nes jo dar prireiks ateityje. O norint patekti į Venerą, jums teks įvykdyti pirmąją užduotį ir parodyti mums, kaip jūs įsivaizduojate kitų planetų gyventojus. Sėkmės ir iki pasimatymo!

Merkurilis”

Pirmoji užduotis: kiekvienas vaikas išsitraukia po planetos pavadinimą. Užduotis: užmerktomis akimis nupiešti tos planetos gyventoją.

Kuomet jau visi vaikai būna atlikę užduotį, duodama pirmoji nuoroda: „Saldus kaip medus“. Be abejo, kad tai miegas, tačiau iki kol vaikai tai susivokia, kad pirmosios nuorodos reikia ieškoti po pagalve, praeina šiek tiek laiko. Aišku, kuomet susivokiama, tai vaikų nebesustabdysi – visi strimgalviais lekia ir verčia visus patalus iš lovų. Randama antroji gimtadienio kortelė.

Antroji planeta: Venera

„Sveiki, vaikai! Jūs jau Veneroje, meilės planetoje. Žinau, kad ieškote ateivių paruoštos dovanos jums, tačiau deja, turiu jus nuvilti: mūsų planetoje jos nėra. Aš žinau tik antrąjį rakto žodį: „Ryžių“ Tačiau norint patekti į kitą planetą, beje, labiausiai jums pažįstamą iš visų, jums reikia gauti nuorodą. Ją gausite, sėkmingai sužaidę žaidimą „Surask porą“. Taisykles jums pasakys mama.

Veneralė“

Sužaidus žaidimą, vaikams įteikiama antroji nuorodą: „Kas mėgsta skaityti, tas ras nesunkiai“. Na, čia daug kalbėti neverta – trečioji gimtadienio kortelė slepiasi tarp knygų.

Trečioji planeta - Žemė

„Sveiki, vaikai! Taip, vaikai, jūs sėkmingai susidorojote su pirmomis užduotimis ir vėl grįžote atgal į žemę! Deja, ir aš negaliu pradžiuginti jūsų dovanomis. Bet galiu pasakyti trečiąjį rakto žodį: „Indas“ bei galiu pasakyti nuorodą į kaimyninę planetą: „Mano ... buvo du!“

Žmogėnas“

Čia be abejo, ištrauka iš populiaraus ir visiems žinomo eilėraščio. Su užduotimi vaikai susidoroja nesunkiai, daug juoko sukelia tai, kad kortelė būna įdėta į vieno iš dalyvių batus.

Ketvirtoji planeta – Marsas

„Štai jūs ir Marse, karingiausioje planetoje. Ir turbūt jau nutuokiate, kad dovanų čia taip pat nerasit! Oi, teks jums dar paplušėti... Ar jūsų atmintis gera? Norėčiau patikrinti, ir siūlau sužaisti žaidimą „Skridau aš į Marsą“. Kai atliksite šią užduotį, gausite dar vieną nuorodą. Ai, tiesa, vos nepamiršau... Mano rakto dalis: „Atrieda“

Marsietis“

„Skridau aš į Marsą“ žaidimas yra labai paprastas. Visi vaikai sustoja ratu, ir pirmas pradeda sakyti: „Skridau aš į Marsą, ir kartu pasiėmiau... (pasako daikto pavadinimą). Sekantis vaikas tuomet sako: „Skridau aš į Marsą ir kartu pasiėmiau... (pasako prieš tai sakiusio vaiko daikto pavadinimą bei pasako savo daiktą)“. Ir taip, kol pasisako visi vaikai. Galima sužaisti du kartus, kad tas kuris buvo pirmas, pabūtų ir paskutinis.
Sužaidus žaidimą, vaikams įteikiama dar viena nuoroda: „Visas pasaulis man ant galvos“. Čia kalba eina apie gaublį, po juo ir reikia ieškoti kitos gimtadienio kortelės.

Penktoji planeta – Jupiteris

„Sveikinu, vaikai, atvykus visus į Jupiterį. Oi, kaip norėčiau pasakyti, kad dovanos paslėptos būtent čia, tačiau žinote...ateiviai mėgsta pajuokauti, ir paslėpė jas daug sudėtingiau. Tačiau kadangi jau atvykote, siūlau visus atsikvėpti, pasilinksminti ir išgerti po taurę vaikiško šampano! Nesijaudinkite, nuorodą į kitą planetą jums duos mama. O mano rakto dalis: „Uodeguotos“

Jupiterūnas“

Trumpa pertraukėlė, vaikai šiek tiek užkanda ir atsigaivina, bei judame toliau. Kita nuoroda: „Pradarai duris šviesu, uždarai - tamsu“. Nuoroda į šeštąją planetą įdėta į šaldytuvą.

Šeštoji planeta - Saturnas

„Ką gi, jei jau atvykote net iki mūsų – Saturno – planetos, reiškia, jums sekasi tikrai neblogai. Galiu iš karto pasakyti rakto sekančią dalį: „Kiaulės“ Norėdami gauti dar vieną nuorodą, turėsite įvykdyti individualias užduotis. Kaip jau turbūt ir supratote, jums teks eiti prie balionų sienos. Tik šiukštu nelieskite juodo baliono!!! Sėkmės!

Saturonas“

Na, čia toji pati užduotis su balionais, kuri buvo aprašyta ir ankstesniame gimtadienio scenarijuje (tik burtų nėra). Kiekvienas vaikas išsirenka po balioną, jį susprogdina, ir įvykdo jam paskirtą užduotį. Kai jau visi vaikai užduotis yra atlikę, susprogdinamas juodasis balionas, iš kurio iškrenta sekanti nuoroda: „Pro langus žiūrim į pasaulį, pro juos matomas kelias“. Vaikai apžiūri visų kambarių langus, ir randa dar vieną kortelę.

Septintoji planeta - Uranas

„Nagi nagi, ką gi aš matau! Didžiuosius keliautojus! Turiu gerą naujieną – jūsų kelionė mano planetoje – Saturne - dar nesibaigs, dar turėsite šansą aplankyti ir mano kaimynes. Bet kuo toliau, tuo darosi sudėtingiau. Manąją nuorodą gausite tik tuomet, kai nors vienas vaikas išspręs mano duotą testą be klaidų. Tad klausykitės, kaip sprendžia kiti, ir stenkitės klaidų nepadaryti. Atminkite – jūs esate viena komanda! O mano raktas “Lenda” Uraninas“

Šioje vietoje vaikams aš daviau atlikti testą, sudarytą iš paprastų klausimų apie gyvūnus, gamtą ir t.t. Kuomet testas buvo atliktas be klaidų, jiems buvo įteikta šeštoji nuoroda: „Jis sugeria visą purvą“. Kortelė buvo padėta po prie durų esančių grindų kilimėliu.

Aštuntoji planeta - Neptūnas

„Viskas, vaikai, jūs atvykote į priešpaskutinę planetą – Neptūną. Ir jums liko jau paskutinė (na, beveik) užduotis. Ir kadangi žaidimas beveik baigėsi, o jūs įveikėte visas užduotis, kviečiu visus parašyti savo linkėjimą Pauliui. Juk tai jo gimtadienio šventė! Ir linkiu, kad visi linkėjimai išsipildytų! Aš turiu ir paskutinę rakto dalį: “Ėsti”

Neptūrinas”

Paprastai mes darome tokią atrakciją: visus palinkėjimus surašome ant vieno lapo, jį prisegame prie dujomis pripūsto baliono, ir draugiškai paleidžiame į orą. Tačiau ši atrakcija ne visada pavyksta: Paulius gimęs viduržiemį, ir jeigu oras būna šaltas, balionas tiesiog nenori kilti į viršų... Bet mes vis tiek jį išmetame:). Po to, kai balionas jau būna paleistas į dausas, vaikams įteikiama septintoji nuoroda „Tegul muzika liejasi laisvai“.

O va čia buvo padarytas ypatingas dalykas: prie muzikinio centro nebuvo padėta jokia žaidimo kortelė. Tačiau vaikams reikėjo susiprotėti, ir paleisti prie muzikinio centro padėtą kompaktą. Jame buvo įrašytas ateivių iš Plutono pasisveikinimo žodis (na, nebuvo sunku man tai suorganizuoti – juk dirbau radijo stotyje, tai tiesiog paprašiau, kad mūsų gerasis Dariukas įrašytų trumpą kalbelę). Taigi, vaikai užleido kompaktą, o iš jo pasigirdo...

Devintoji planeta – Plutonas

„Sveiki, vaikai, jūs turbūt galvojate, kad atvykote į paskutiniąją – 9 ąją planetą Plutoną, tačiau turiu jums pranešti, kad labai apsirinkate – kaip žinia, šiais metais viso pasaulio mokslininkai pasitarė, ir nusprendė atimti iš Plutono planetos vardą. Kodėl? Hmm... jie turėjo tam savų argumentų... Bet dabar ne apie tai. Planeta čia, ar palydovas – neturi reikšmės. Jūs esate Plutone, ir aš, Plutonis, turiu pasveikinti jus, vaikus, su sėkmingai susidorotomis užduotimis. Jūs tikrai nusipelnėte prizo. Ar jau išsiaiškinote, kur jo ieškoti? Jeigu ne, pasufleruosiu: raktas slypi kortelėse, kurias jums padovanojo ateiviai iš kitų planetų. Teks pasukti galveles, tačiau jeigu nesumaišysite kortelių tvarkos, iššifruoti raktą tikrai nebus sudėtinga! Ką gi, sėkmės! O tau, Pauliuk, su gimimo diena! Tegul 9 ieji metai būna dar geresni už praėjusius, tegul būna kupini nuotykių, įspūdžių, draugų ir juoko!”

Dabar atėjo paskutinis etapas, su kuriuo, beje, mano vaikams susidoroti sekėsi labai labai sunkiai – turėjau jiems pasufleruoti. Kaip žinia, dabar jie turėjo sudėti visas korteles į vieną, ir žiūrėti, kokią gi užuominą slepia žodžiai “Kuomet ryžių indas atrieda uodeguotos kiaulės lenda ėsti”. Vaikai visaip svarstė, ką tai galėtų reikšti, bandė knisti kruopų stalčius, tačiau nieko nepešė. O mintis yra tame, kad reikia sujungti visų žodžių pirmąsias raides į vieną. Ką gauname? Na aišku, “Kriauklė!“. Po ja ir buvo patalpinta skrynutė su jau tradiciniai tapusiais Kinder kiaušiniais bei čiulpinukais.

Nu va, pagaliau aprašiau... Buvau biški susipainiojus, tai užtrukau bepainiodama viską - gi užsimiršo jau, ką čia buvau prigalvojus per tiek laiko. Bet vat už tai ir galvoju, kad verta yra nors kartą atsisėsti, ir kruopščiai surašyti. Maža ką, ateity gal pravers. O ir kitiems gal bus naudinga...