Mašinų gimtadienis - Justui sukanka 2 (Du!) metai

Daugumai žmonių šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sulyg Naujaisiais Metais t.y. baigiasi šventinis laikotarpis, ir prasideda pošventinė depresija. O mums šventinis periodas tęsiasi pora dienų ilgiau: sausio 2-ąją švenčiam Justo gimtadienį.

Šiemet Justas pūtė jau dvi žvakutes ant torto. Spėkit, kokia buvo gimtadienio tema? Aha, žinant Justo maniją mašinoms labai sunku atspėti. Be abejo, kad apturėjom „Mašinų“ gimtadienį.

Tiesą pasakius, tikrai nemanau kad dviejų metų gimtadieniui verta investuoti labai daug energijos – bent jau Justas ir jo „chebrytė“ kol kas kuo puikiausiai išsiverčia be ypatingų pramogų, tad labai galvos dėl to nesukau, tačiau norėjosi, kad vaikai jaustų, kad šiandien vis tik yra VAIKIŠKA šventė. Todėl...

Pirmiausia "papuošiau" namus: ištraukiau nežinau iš kur gautą filmo „Ratai“ girliandą, ir pakabinau ją ant sienos...
bei visi kartu pripūtėm balionų (na kaip gi be jų?). Bepučiant vienas balionas sprogo. Jau buvau bemetanti tą sproguolį į šiukšlių kibirą, kai staiga prisiminiau, kad man vaikystėje labai patikdavo „kandžioti“ mažus balionėlius – nežinau, kaip tai paaiškinti, tačiau esmė ta, kad kai koks balionas sprogdavo, mano tėtis iš to baliono skiautės dar susukdavo mažiuką balioniuką, o aš jį dėdavau tarp dantų ir taip susprogdindavau. Šiek tiek perštėdavo burnoje, tačiau smagu būdavo be galo. Pagalvojau, o gal ir Justui patiktų? Todėl išpučiau ir jam. Krimst!... Justas susiraukė... Ir - paprašė, kad dar išpūsčiau. Sprogo balionai ir gimtadienio šventės metu. O kuomet Paulytės tėtis iš sproguolių ėmė gaminti mažučius balionėlius ir duoti kąsti Paulytei, supratau, kad ši pramoga vaikystėje ne man vienai patiko :). Dar Paulytei nespėjus susivokti, ko čia iš jos norima, Justas prišoko, paprašė, kad leistų jam, perkando vieną balionėlį ir vaizdžiai pademonstravo, kaip tai yra daroma.

Šventėje labai pravertė ir mūsų gimtadienio dovana Justui. Kuomet atostogaujame Kurtuvėnuose, Justas labai mėgsta žiūrėti, kaip Paulius žaidžia krepšinį, ir vis bando įmesti pats. Tik kad tas krepšys labai aukštai pakabintas... Todėl gimtadienio proga padovanojome visiškai paprastutį krepšinio lanką, kurį nesunku prikabinti prie bet kokios sienos/durų namuose. Kol kas dar nenusprendėme, kur jį priklijuosime, tad šventės metu krepšinio lentą su krepšiu teko laikyti Nerijui.

Kamuoliukų namuose yra tikrai daug: ir didesnių, ir mažesnių. Žinojau, kad nereikia sukti galvos – visiems vaikams užteks. Bet vat, kad pritrūksim kastuvų, tai nepagalvojau. O pasirodo, šitame sporte be kastuvo – nė iš vietos. Nes į krepšį būtinai reikia mesti tik su kastuvu. O namuose jis – vienas. Todėl visi vaikai su kamuoliukais rankose gražiai sustojo į eilę: vienas paima kastuvą, į jį įdeda kamuoliuką, ir įridena tą kamuoliuką į krepšį. Tuomet kastuvas yra perduodamas kitam vaikui :). Gryna teisybė, kad tokio amžiaus vaikams pramogų galvoti nereikia – tereikia duoti priemones, viskuo kitu jie patys pasirūpins. Nuotraukoje apačioje Justas demonstruoja, kaip žaidžiamas šis žaidimas (gimtadienio metu šitą vietą praleidau ir nenufotografavau)
Beje, vaikai puikiai pakoregavo ir kitą mano pasiūlytą atrakciją – veidelių dažymą. Turiu aš tokią knygutę, kuri moko, kaip galima išdažyti vaikus ir paversti juos visokiausiais gyvūnėliais (labai smarkiai naudojama knygutė pas mus). Taigi, pamačiusi, kad vaikai jau iki valios prisidūko ir jau prašo uždėti „Teletabius“, ištraukiau specialius karnavalinius dažus, ir pasiūliau juos išdažyti. Vaikai iš karto pamiršo televizorių, čiupo dažus į rankus ir puolė... piešti ant manęs. Arba vienas ant kito. Arba ant lovos (bet čia aš, aišku, kalta, kad nenužiūrėjau). O kai jau mane išgražino ir patys buvo gražūs, nulapnojo dailinti savo tėvelių (t.y. tų, kurie leidosi dailinami).
Turėjau pasiruošusi ir dar vieną pramogą, kuri labai atitiko šventės temą, bet taip ir nebuvo panaudota (tiesiog mačiau, kad nėra reikalo). Žodžiu, nupirkau aš tokių gražių lipdukų su mašinomis ir kelių eismo ženklais. Planas buvo toks: esant būtinybei ištraukti didelius didelius piešimo lapus (mano tėtis kaip tik "sukombinavo" mums), nupiešti ten gatves bei leisti vaikams „pripildyti“ gatvę mašinomis, kelio ženklais, medžiais ir t.t. Tačiau kadangi vaikai ir taip visą laiką buvo užsiėmę, nusprendžiau šitą palikti kokiai kitai progai.

Tradiciškai, Justas buvo du kartus pakeltas į orą.
Ir dar, be abejo, buvo tortas. Toks įspūdingas, kad vos tik pradarius dėžutę Justas dantimis įsikibo į jį. Teko paprašyti nors šiek tiek palaukti, kad bent žvakutes galėtumėm uždegti.

Ir vat iš karto pasimatė tėvų apsileidimas – taip ir neišmokėme Justo užpūsti žvakutes. Justas bandė, bandė, kol supyko ir visai nebepūtė. O tuo greitai pasinaudojo pusseserė Paulytė – viens du, ir žvakutės jau buvo užpūstos! Ir vėl gavom uždegti, nes ir Pauliukas tada užsinorėjo užpūsti. Ir dar kartą, nes negi Martynui to neleisi? Įdomiausia, kad kitą dieną, jau be svečių šurmulio, uždegėm žvakutes dar kartą, ir Justas kui puikiausiai jas užpūtė. Na o šventę vainikavo galingas fejerverkas – čia jau tėvelio dovana. Sulyg šiuo fejerverku ir užbaigėm šių metų šventinį maratoną.

Kiti mūsų švęsti gimtadieniai:Juliaus 3-jų metų Gyvačių gimtadienis
Justo 4-ių metų Varliukų ir Gandro šventė
Juliaus 2-ų metų Mėlynojo Autobusiuko šventė
Aušrinės 12-asis gimtadienis Pasakų Karalystėje
Justo 3-asis Traukinukų gimtadienis
Juliaus 1-asis gimtadienis
Aušrinės 11-asis Vaiduoklių gimtadienis
Pauliaus 12-asis gimtadienis
Aušrinės 8-erių metų Gyvačių Vakarėlis
Pauliaus 8-erių metų Dinozaurų gimtadienis
Pauliaus 9-erių metų Ateivių gimtadienis
11-mečio gimtadienio šventė "Laiko mašina"