Ūgio matuoklė

Ineta kažkur perskaitė, kad dviejų metų vaiko ūgis siekia pusę suaugusio žmogaus ūgio. Niekada apie tai nebuvau niekur skaičius, tad vos ji tai pasakė, iš karto puoliau skaityti užrašus apie Paulių, tikėdamasi atrasti, koks buvo jo ūgis, kai jam suėjo du metukai. Mano Paulius labai pergyvena, kad yra mažo ūgio (iš tikrųjų, jis yra visiškai normalaus ūgio, tik klasėje jis yra beveik metais už visus jaunesnis, nes pradėjo lankyti mokyklą šešių, o ne septynių metų), todėl tikėjausi, kad galėsiu jį nuraminti. Tačiau... bėda bėda, pasirodo, vėliausias mano padarytas įrašas apie jo ūgį kūdikio knygutėje yra kuomet jam buvo 1.7 mėn. Ech, ir šitoj situacijoj vėl pradėjau graužti save dėl mūsų seno buto durų. Ar jūs turit tokias duris, prie kurių karts nuo karto matuotumėt savo vaikus? T.y. pastatytumėt juos prie durų, uždėtumėt liniuotę ant galvos (čia kad tiksliau būtų) ir užbrauktumėt liniją ties jo ūgiu? Mano tėtis taip mus visus sustatęs prie durų matuodavo vaikystėje. Matuodavau aš ir Paulių. Tik vat, išsikraustėm mes, ir visai nepagalvojau, kad reiktų bent tų matavimų rezultatus užsirašyti... Ir liko durys sename bute, į kurį atsikraustė brolis Audrius, ir kuris jas be jokių skrupulų tiesiog išmetė. Ir nebežinom mes dabar, kokio ūgio buvo Paulius, kai jam buvo du metai.

Už tai Justo dviejų metų gimtadienio labai laukiau. Metų ir septynių mėnesių jo ūgis buvo toks pat kaip Pauliaus, tad tikėjaus, kad pagal jo dviejų metų ūgį galėsiu ne tik apie jo, bet ir apie suaugusio Pauliaus ūgį spėti. Net pasižadėjau sau, kad Justo gimimo dieną ne tik jį išmatuosiu, bet ir pagaliau pakabinsiu kur nors namuose ūgio matuoklę, kurią siuvinėjau Justui dar kai laukiausi jo (taigi, ji patalpinta aukštai ant spintos pragulėjo gerus du metus).

Šiaip, aš nesu iš to tipo žmonių, kurie yra labai linkę atidėlioti darbus – atvirkščiai, man reikia, kad viskas būtų greitai. Iš karto. Tačiau vat jau su dviem išsiuvinėtais darbais kažkaip užstrigau, ir su abiem dėl tos pačios priežasties: tiesiog niekaip nesugalvodavau, kur namuose juos būtų galima kabinti. Vat, jeigu turėtumėm vaikų kambarį, tuomet būtų be problemų. O dabar... Vis turiu kombinuot ką nors. Jeigu ne tas pažadas sau, turbūt dar ilgai matuoklė būtų ramiai sau gulėjusi ant spintos, bet kad jau taip pasižadėjau, iš karto po gimtadienio apsukau porą ratų aplink namus, ir... bedžiau ranka į koridorių: bus čia. Taip sakant, ateini į namus, nusimauni batus, pristumi prie sienos ir... pasimatuoji, ar nors kiek paaugai.

Justui matuoklė labai patinka. Vis visiems pasakoja, kad kai užaugs, bus sulyg tigru. Svarstot, kaip jis gali pasakoti, jei dar nekalba? O, visiškai paprastai. Nors Justas dar nekalba ta tokia įprasta žodine kalba, jis sugeba papasakoti viską, kas jam guli ant širdies. Vat, pavyzdžiui, užvakar buvo tokia situacija pas mus. Jau reikėjo ruoštis ir eiti miegoti, o Justas išmėtė savo mėgstamiausias knygeles ant žemės. Ne tik išmėtė, bet dar ir su mašina ėmė važinėtis ant jų. Pasakiau: „Justuk, knygutėms labai skauda. Surink, ir padėk jas gražiai į vietą“, į ką jis man labai paprastai atsakė: „Ne“. „Na, gerai, - sakau, - bet žinok, kad jeigu tu ir toliau taip elgsies, knygutės vieną gražią dieną supyks ant tavęs ir iškeliaus pas kitus vaikus, kurie mokės džiaugtis jomis“. Jis vėl pažiūrėjo į mane ir labai tvirtai pasakė: „Ne“. Palaukiau, kol jis užmigs, ir... paslėpiau tas knygeles. Koks skandalas buvo iš ryto: ašaros, rėkimas, burbuliavimas! Galų gale, jau nusiraminęs, greitai nuėjo ir visas mašinas nuo grindų surinko bei tvarkingai į vietą sustatė – maža kas, gal dar ir šios sugalvos išeiti?! O kai Nerijus grįžo vakare, jam Justas iš karto perdavė tokią žinią: „Knygutės (parodė į knygutes stovinčias lentynoje), tos, kurios mėtėsi ant grindų (parodė į grindis), padarė šiems namams ate-ate (pamojavo) ir iškeliavo pro duris (parodė į duris)“. Aiškiau nebūna! Тiesa, visą tą pasakojimą jis dar pildė išraiškingais burbuliavimais.
Тaip dabar ir su matuokle. Vos tik kas ateina pas mus (na, čia gal per drąsiai pasakiau, nes per tas porą dienų buvo atėjęs tik meistras klijuoti atšokusių vonios plytelių bei vyras, atvežęs karnizus Pauliaus kambario užuolaidoms), iš karto yra Justo vedami prie matuoklės, ir jiems yra papasakojama, kad vat dabar Justas yra lygus su Nulėpausiu, o kai užaugs – bus sulyg Tigru!

Тiesa, pamiršau paminėt, kad Justo ūgis gimimo dieną buvo 92cm. Taigi, jeigu tikėsime ta Inetos knyga, suaugęs turėtų siekti maždaug 184cm. Visai nieko. Bent jau man taip atrodo.