Mano mama namie labai daug dainuodavo. Niekaip nesuprasdavau, ko ji visada sako, kad jai gaila, jog balso neturi – man atrodydavo, kad ji dainuoja be galo gražiai. Ir jos visos dainos būdavo tokios nemirtingos, tokiоs kaip „Aš pats Mykoliuks, mano kelnės konkoliuks“ (kaži, kas tas konkoliuks?) arba „Geriau buvo, geriau buvo nevažiuoti, geriau buvo, geriau buvo nemyluoti“. Tiesa, ne vien tik tokio tipo dainas dainuodavo. Buvo dar tokia graudi daina, kurią aš ypatingai mėgdavau „Burkuoja balandžiai pro langą“, apie tai, kaip atvažiuoja bernelis ir išsiveža mergelę vargo keliu... Šita daina ir dabar man yra "vargo" daina, kurią iš atminties archyvo išsitraukiu visada, kai yra sunku.
Tačiau turbūt pati „prikolniausia“ daina buvo apie naminius gyvūnus (na, ne tik apie juos, nes dar gale ir apie berną užsimenama). Labai ją mėgau, bet vat dabar kai sumaniau vieną dieną padainuoti, tai pamačiau, kad jau žodžių nebeprisimenu, tad teko prašyti mamos, kad primintų. Tai dabar ir traukiu ją vis prisiminus. Kartais vis dar susimaišau bedainuodama tarp tų visų gyvūnų bei gėdos ir juoko apturiu iš kitų, bet vis tiek ir toliau traukiu. Gaila, melodijos tikrai nemokėsiu užrašyt, bet jeigu daina patiks, gal patys kokią nors melodiją pritaikysit?
"Aš turėjau gaidį, dabar turiu vištą.
Visi nori sužinot, kaip tą vištą vadinu (2 k)
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau vištą, dabar turiu žasį.
Visi nori sužinot, kaip tą žąsį vadinu (2 k)
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau žąsį, dabar antį
Visi nori sužinot, kaip tą antį vadinu (2 k)
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa,
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau antį,
Dabar turiu avį,
Visi nori sužinot, kaip tą avį vadinu (2 k)
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau avį,
Dabar turiu karvę.
Visi nori sužinot, kaip tą karvę vadinu (2 k)
Mano karvė balto pieno,
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau karvę,
Dabar turiu arklį.
Visi nori sužinot, kaip tą arklį vadinu (2 k).
Mano arklys darbinyks,
Mano karvė balto pieno,
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau arklį,
Dabar turiu berną.
Visi nori sužinot, kaip tą berną vadinu (2 k).
Mano bernas merginyks,
Mano arklys darbinyks,
Mano karvė balto pieno,
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)"
Nu va kokia linksma dainelė. Aišku, tas bernas čia visai tarp tų gyvūnų neįsipaišo, bet ką jau padarysi – iš dainos juk žodžių neišmesi, taip sakant.
***
O čia tai bajeris... Pranešimus aš dažniausiai „ne vienu prisėdimu“ parašau – t.y. vieną pranešimą galiu rašyti ilgai: pradėti, numesti, vėl rašyti... Arba ištrinti, ir visai jo nebepatalpinti, čia kaip jau man susišviečia. Ir vat atsitiko toks dalykas, kad kol rašiau šį pranešimą (jau buvau baigus, tiesą pasakius) atvyko pas mus Laima. Parodė į vieną Justo knygutę, kurią ji jam ir dovanojo Kalėdų proga ir sako man: „O tu matei, kokia daina pirmame puslapyje įrašyta?“ Spėkite, kokia gi? Na, aišku, kad daina apie gaidį! Тruputį kitokiais žodžiais ji ten įdainuota, turi ir papildomų gyvūnų (bet neturi berno :)), tačiau iš esmės tikrai ta pati daina. Net ir su natom. Iš pradžių jau galvojau pranešimą ištrinti (aš gi norėjau tik apie mažai žinomas dainas rašyti, o ne apie tokias, kokios pirmuose vaikiškų knygų puslapiuose puikuojasi), bet paskui pagalvojau, kad jeigu jau parašiau, tai ir paliksiu. Dabar net ir natas galiu įdėti (gaila, nemoku patikrinti, ar tikrai melodija tokia pati):
Tačiau turbūt pati „prikolniausia“ daina buvo apie naminius gyvūnus (na, ne tik apie juos, nes dar gale ir apie berną užsimenama). Labai ją mėgau, bet vat dabar kai sumaniau vieną dieną padainuoti, tai pamačiau, kad jau žodžių nebeprisimenu, tad teko prašyti mamos, kad primintų. Tai dabar ir traukiu ją vis prisiminus. Kartais vis dar susimaišau bedainuodama tarp tų visų gyvūnų bei gėdos ir juoko apturiu iš kitų, bet vis tiek ir toliau traukiu. Gaila, melodijos tikrai nemokėsiu užrašyt, bet jeigu daina patiks, gal patys kokią nors melodiją pritaikysit?
"Aš turėjau gaidį, dabar turiu vištą.
Visi nori sužinot, kaip tą vištą vadinu (2 k)
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau vištą, dabar turiu žasį.
Visi nori sužinot, kaip tą žąsį vadinu (2 k)
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau žąsį, dabar antį
Visi nori sužinot, kaip tą antį vadinu (2 k)
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa,
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau antį,
Dabar turiu avį,
Visi nori sužinot, kaip tą avį vadinu (2 k)
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau avį,
Dabar turiu karvę.
Visi nori sužinot, kaip tą karvę vadinu (2 k)
Mano karvė balto pieno,
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau karvę,
Dabar turiu arklį.
Visi nori sužinot, kaip tą arklį vadinu (2 k).
Mano arklys darbinyks,
Mano karvė balto pieno,
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)
Aš turėjau arklį,
Dabar turiu berną.
Visi nori sužinot, kaip tą berną vadinu (2 k).
Mano bernas merginyks,
Mano arklys darbinyks,
Mano karvė balto pieno,
Mano avis šilko vilna,
Mano antis lapatonė,
Mano žąsis girgitonė,
Mano višta šiurpa, šiurpa, šiurpa (2 k)
O gaidelis giesmininkas labai gražiai giesta (2 k)"
Nu va kokia linksma dainelė. Aišku, tas bernas čia visai tarp tų gyvūnų neįsipaišo, bet ką jau padarysi – iš dainos juk žodžių neišmesi, taip sakant.
***
O čia tai bajeris... Pranešimus aš dažniausiai „ne vienu prisėdimu“ parašau – t.y. vieną pranešimą galiu rašyti ilgai: pradėti, numesti, vėl rašyti... Arba ištrinti, ir visai jo nebepatalpinti, čia kaip jau man susišviečia. Ir vat atsitiko toks dalykas, kad kol rašiau šį pranešimą (jau buvau baigus, tiesą pasakius) atvyko pas mus Laima. Parodė į vieną Justo knygutę, kurią ji jam ir dovanojo Kalėdų proga ir sako man: „O tu matei, kokia daina pirmame puslapyje įrašyta?“ Spėkite, kokia gi? Na, aišku, kad daina apie gaidį! Тruputį kitokiais žodžiais ji ten įdainuota, turi ir papildomų gyvūnų (bet neturi berno :)), tačiau iš esmės tikrai ta pati daina. Net ir su natom. Iš pradžių jau galvojau pranešimą ištrinti (aš gi norėjau tik apie mažai žinomas dainas rašyti, o ne apie tokias, kokios pirmuose vaikiškų knygų puslapiuose puikuojasi), bet paskui pagalvojau, kad jeigu jau parašiau, tai ir paliksiu. Dabar net ir natas galiu įdėti (gaila, nemoku patikrinti, ar tikrai melodija tokia pati):
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą