Žaidžiame "Gatvę"

Justo gimtadieniui buvau numačius vieną pramogą vaikams, kurios taip ir neištraukiau į viešumą (na, reikalo tam kaip ir nebuvo). Už tai kuo puikiausiai mes su Justu „papramogavom“ jau po gimtadienio.

Idėja gimė labai paprastai. Beslampinėdamos su Laima Šiauliuose po tenykštes „muges“, užtikom labai gražių iškilių lipdukų. Aišku, mano akis iškarto pagavo lipdukus su mašinom ir kelių eismo ženklais, nes visada galiu tiesiog aiškiai įsivaizduoti nušvintantį Justo veidą, kuomet jis pamato naują mašinėlę (nesvarbu, kokioje formoje). Dar nežinojau, ką su tais lipdukais veiksiu, bet nupirkau, nes tekainavo 2.5 lt (kokia neteisybė – mačiau, kad Vilniuje panašūs lipdukai apie 5 lt kainuoja!). Vėliau, vis dar atostogaujant Kurtuvėnuose, tėtis ištraukė didelius didelius lapus, kad Justas ir Paulytė galėtų piešti. Pradėjus jį klausinėti, paaiškėjo, kad tų lapų jis turi daug, tad nemažą pluoštą ir aš priglaudžiau. Ir vat taip, bepiešiant ant grindų (bo tie lapai labai jau dideli), gimė mintis, kad reiktų čia išpiešti gatves, ant kurių važiuotų lipdukinės mašinos, per perėjas eitų pėstieji, sankryžose degtų šviesoforai ir t.t.

Tai va taip mes ir padarėm.
Justas rodė, kurioje vietoje reikia gatvę piešti, o aš jas piešiau (taip, taip – šitie visi išraitymai popieriuje, nors iš tikrųjų ir nepanašūs į gatves, iš tiesų yra būtent gatvės). O tada jau lipinom lipdukus ir burzgėm.

Nors neatrodo, kad lipdukų yra daug, mums šitos pramogos užteko trims kartams: vienam kartui sunaudojam tik trečdalį mašinėlių bei kelių eismo ženklų, o tuomet jau keičiame šių mašinų poziciją lape priklijuodami/nuklijuodami.