"Skruzdėlynas"

Jau buvau nusprendus netalpinti blog‘e receptų. Tačiau juk pasitaiko, kad ką nors nusprendi, o po to persigalvoji, ar ne? Man tai tikrai pasitaiko. Pavyzdžiui, visai neseniai jau buvau nusprendus daugiau negaminti saldumynų (arba bent jau gaminti gerokai mažiau), nes tipo tuomet gal mažiau valgyčiau, nes akis nematytų, bet neilgai ištvėriau. Tai vat ir su tuo sprendimu netalpinti receptų panašiai – iš pradžių galvojau, kad jie šiame blog‘e labai jau neįsipaišo į temą, bet vat dabar pradėjau galvoti, kad jeigu tai būtų receptai, skirti vaikams, gal būtų netgi labai į temą... Vienu žodžiu, jeigu nori ką nors daryti, svarbu atrasti pateisinamą priežastį tam.

Šiandien mūsų namuose puikuojasi „Skruzdėlynas“. Anksčiau jį gamindavau pakankamai dažnai, bet kadangi jo gamybos procesas užima gan nemažai laiko, jau šimtą metų tam nesiryžau. Bet vat dabar mano vyriausiasis vieną dieną prisiminė jį, ir užklausė, kaip čia yra, kad jau tiek seniai jo nedariau. Tai kaip čia dabar nedarysi, jeigu net vaikas ilgisi? Be to, ir pati turiu pripažinti, kad vis tik „Skruzdėlynas“ yra nerealus daiktas. Todėl vakar susikaupiau... ir visą „laisvalaikį“ paskyriau jam: per pirmą Juliuko miegą išsikepiau žagarėlius, per antrą – murkdžiau juos į medų ir formavau „kalną“.

Kuo šitas receptas susijęs su vaikais? O gi tuo, kad "Skruzdėlyną" yra labai smagu su vaikais gaminti: suaugęs verda žagarėlius, vaikas - apibarsto juos aguonomis bei lipdo ant žagarėlių riešutėlius. Toks labai gražus komandinis darbas gaunasi.

Taigi, žemiau receptukas, kurį gavau iš draugės Rasos prieš gerus dešimt metų. Nieko jame nekeičiu, tik užpilo visada darau dvigubą porciją, nes man šios neužtenka.

Tešlai:
- 5-6 kiaušiniai
- 5 šaukštai grietinės
- Žiups. druskos
- Miltų tiek, kad tešla neliptų prie pirštų ir gerai kočiotųsį( apie 4 stiklines)
- Aliejaus virimui

Užpilui:
- 1 stiklinė medaus
- 1 stiklinė cukraus
- 30 gr sviesto
- 2 šaukštai grietinės

Papuošimui:
- Kepintų žemės riešutų
- Aguonų

Eiga:
Pirmiausiai pasidarome tešlą. Iškočiojame kaip galima ploniau (aš iš pradžių kočioju plonai, paskui, kai jau matau, kad nieko nebespėju, tai nebesuku galvos dėl plonumo ir kočioju, kad tik greičiau viskas būtų). Supjaustome tešlą norimais gabaliukais, kuriuos metame į įkaitusį aliejų ir išverdame.
Pasiruošiame užpilą: ištirpiname medų, sviestą ir cukrų ant mažos ugnies, įdedame grietinę.
Merkiame išvirusius žagarėlius į užpilą, nuvarvinam medaus likučius bei gražiai guldome ant lėkštės. Ant kiekvieno gabaliuko patupdome riešutų, apibarstome aguonomis.

Skanaus tiems, kas susigundė!