12-asis Aušrinės gimtadienis: Pasakos.

Paskambinau tėčiui, ir informavau, kad visa mūsų chebra (na, beveik visa) rytoj pas jį atvažiuojam. Tėtis labai apsidžiaugė: „O, puikumėlis! Galėsi man daržus nuravėti!“. Ir šitoje vietoje abu labai skaniai pasijuokėme. Nes abu puikiai žinome, kad į daržą geriausiu atveju einu ko nors pasirauti. Ai, tiesa, pernai metais vieną lysvę nuravėjau. Bet tik todėl, kad Ineta liepė. Ir dar todėl, kad ji sekančioj lysvėj darbavos, tad dar ir mane galėjo prižiūrėti, kad nepriraučiau bet ko.

Ne, į Kurtuvėnus važiuoju tikrai ne daržų ravėt – šioj vietoj pagalbininkė iš manęs menka. Tačiau už tai bandau kitose srityse save pateisint. Pavyzdžiui, šį kartą į Kurtuvėnus susiruošiau padėti surengti gimtadienio šventę Aušrinei. Kaip ir pernai.

Jau kažkaip buvau beįsitikinus, kad nuo šio gimtadienio organizavimo man pavyks išsisukti – visą laiką Aušrinė kartojo, kad nieko ypatingo daryti nenorinti, tiesiog pasikvies draugus, ir ką nors paveiks. O likus savaitei iki nustatytos gimtadienio dienos gaunu žinutę: “Inga, ką man daryt? Visi draugai klausia, kokie bus prizai ir užduotys, ką man jiems sakyt?!!!”.

Ką jau čia besakysi... Reikia tiesiog sėsti ir greitai greitutėliai ką nors sugalvoti.

Iš vienos blog‘o skaitytojos prieš kurį laiką esu gavusi labai smagią gimtadienio idėją, kuri man iš karto labai patiko ir kurią buvau pasidėjusi smegenų kertelėje kaip "must use someday". Kadangi ta idėja yra susijusi su pasakom, ilgai negalvojus šią temą ir pasiūliau Aušrinei. Nepasakyčiau, kad idėja buvo sutikta entuziastingai... Aušrinė tik numykė: „Na, aš tai norėjau kokio nors šlykštaus gimtadienio, bet gali būti ir pasakos. Tik sutariam, kad tu niekam nesakysi, kad čia buvo mano idėja!”

Nekreipdama dėmesio į jos “ne-entuziazmą” pasilikau vis dėl to Pasakų temą. Paprastai dar geriau viskas išeina, jeigu publikos lūkesčiai būna šiek tiek nuleisti. Ir dar pati sau pagalvojau, kad "Duosiu aš jiems to šlykštumo!".

Kaip paprastai, pasidalinsiu šventės scenarijumi.
Pirmiausia, susistačiau gimtadienio šventės rėmus. Tęsiant tradicijas, buvo išlaikyti šie pagrindiniai principai:
- Gimtadienio užduočių yra tiek, kiek yra metų jubilijatui,
- Visos užduotys veda link paslėpto lobio.

Sugalvojusi užduotis, atrinkau 12 pasakų, ir paskirsčiau šias užduotis jiems tinkamiems herojiems. Viską paprasčiausiai atspausdinau, naudodama tokį principą: lapo pradžioje yra pateikiama ištrauka iš pasakos (na, ne ištrauka, bet tam tikra užkoduota informacija), tokia kaip: „Kvaiša. Na kokia gi aš kvaiša. Gi žinau, kad negalima kalbėt atvira burna! Dainuot, matai, gražuolė, užsimanė!”. Skaityti toliau (t.y. atrišti kaspinėlį šone) galima tik atspėjus pasaką (Šiuo konkrečiu atveju, "Varna ir Sūris"). Kuomet lapas yra išlankstomas, perskaitomas to herojaus sveikinimas bei jo skiriama užduotis.

Kokias gi šį kartą užduotis parinkau?

Pirmosios užduoties metu visi šventės dalyviai turėjo „atkoduoti“ „Miegančiosios Gražuolės“ pasaką. O norėdami gauti sekančią užduotį, turėjo užkopti į Drakono Pilį – sužaisti žaidimą, kurio „figūrėlimis“ tapo patys vaikai. Žaidimo idėją prieš gerą pusmetį atsiuntė viena blog‘o skaitytoja, ir esu labai dėkinga jai tiek už pačią mintį, tiek už tai, kad ji pasidalino savo įdirbiu: man nereikėjo nieko papildomai kurti ir išradinėti – tiesiog pasinaudojau jos atsiųstais failais. O žaidimo esmė labai paprasta: ant žemės yra išdėliojama „žaidimo lenta“ (t.y. lapai nuo 1 iki 40) ir prie starto linijos stojasi visi dalyviai. Yra ridinamas kauliukas (esu „nukniaukusi“ vieną labai simpatišką medinį kauliuką, kurį pasidarė mūsų statybininkai), ir reikia tiek žengti į priekį, kiek taškų išrideni. Jeigu užeini ant langelio su užduotimi, be jokios abejonės, turi ją įvykdyti. Na, paprasčiau nebūna. Vėliau vaikai, dalindamiesi gimtadienio įspūdžiais, prasitarė, kad jiems tai buvo viena linksmiausių užduočių.

Antroji užduotis nukreipė pas Eglę Žalčių Karalienę. Šioje užduotyje visi sužinojo, kad žalčiai sugužėjo ir į mūsų kiemą ir gavo užduotį surinkti ir pristatyti bent jau dvylika jų (t.y. tiek, kiek metų Aušrinei).
Iš tiesų žalčiai, kurie sugužėjo, buvo saldaininiai, iš Candy King (ar kaip jie ten vadinasi:) ). Kadangi planavau juos išslapstyti kieme, tai kiekvieną jų įsukau į plėvelę, bei su izoliacija aprišau prie medžių šakų. Smagiausia šioje dalyje buvo tai, kad prie medžių juos rišau apie vidurnaktį (jau užmigdžius vaikus), todėl galėjau orientuotis tik daugmaž apgraibom. O dienos saulei nušvitus, jau ir pati nebuvau tikra, kur juos išslapsčiau. Bet kiek džiaugsmo vaikams buvo lakstyti aplink medžius ir ieškoti tų gyvatėlių!!!
Trečioji gimtadienio pasaka – „Varna ir Sūris“. Iššifravę pasaką, vaikai sužinojo, kad Varna sekančios nuorodos jau nebeturi – neva išmainiusi ją į sūrį parduotuvėje. Todėl norėdami gauti sekančią šventės užduotį, visi gavo keliauti į Kurtuvėnų parduotuvėlę ir prašyti pardavėjos ją atiduoti. Ta proga, parduotuvėje visi įsigijo ir ledų, nes diena buvo tikrai karšta.
Ketvirtoji – Undinėlės užduotis. Kadangi orai buvo prognozuojami labai karšti, į programą įtraukiau ir užduotį su vandens balionais: yra paruošiami vandens balionėliai, o visi vaikai sustoja poromis, visi vienodu atstumu. Davus signalą, vandens balionas atsargiai (nes tikslas, kad jis nesusprogtų) yra metamas porininkui. Vėliau atstumas tarp porininkų vis didinamas, kol galų gale lieka tik viena komanda.
Penktojoje užduotyje Coliukė visus vaikus pakvietė pasirašyti Aušrinės gimtadienio atvirutėje (paruošiau A4 formato kartono lapą, su įvairiausiomis Aušrinės nuotraukomis).

Šeštoji – Ali Babos ir 40 Plėšikų užduotis. Kadangi plėšikai mėgsta slaptažodžius (visi labai gerai žinome jų „Sezamai, atsiverk!”, savo gimtadieninę užduotį jie taip pat užkodavo, nurodę tik vieną žodį: “AĖSPVNIĖ“. Paulius labai greitai susivokė, kad čia „PAVĖSINĖ“, tad visi nukūrė kitos nuorodos ieškoti į pavėsinę.
Septintojoje užduotyje buvo tikrinamas taiklumas. Be jokios abejonės, tai jau Robino Hudo užduotis.
Pasiuvau mažą medžiaginį maišelį, į kurį pridėjau žirnių. Taip pat, padariau galybę mažų „maišeliukų“ su saldainiukais, kurie turėjo simbolizuoti auksą. Šioje taiklumo rungtyje kiekvienas, prametęs žirnių maišelį pro taikinį, galėjo iškeisti jį į aukso maišelį.
Šita užduotis buvo Justo ir Juliaus mylimiausia – visą laiką tik ir kartojo, kokie jie bus taiklūs, ir kaip būtinai laimės daug saldainių.
Iš tiesų, originaliame mano užmanyme tai turėjo būti plėšikų užduotis, o siena turėjo simbolizuoti olą su auksu, tačiau tik ir Robinui Hudui. Besiruošdama šiai užduočiai padariau tik vieną klaidą: turėjau proto tuos aukso maišelius ruošti namuose ir dar kartu su vaikais (ot geniali mintis!!!). Ar galit tai įsivaizduoti? Ant stalo išdalintos krūvelės su saldainiais, o šalia stovi du maži kipšiukai, tik ir taikantys suleisti rankutes į juos?!
Aštuntoje užduotyje Gražuolė iš pasakos „Gražuolė ir Pabaisa“ pakvietė sužaisti žaidimą „Atspėk, kas esi“ (ant nugaros užklijuojamas užrašas su pasakų herojomi, o tu, klausdamas tik klausimus, į kuriuos galima atsakyti Taip/Ne, turi išsiaiškinti, koks veikėjas esi).

Devintoji užduotis vėl buvo užkoduota: čia buvo kaktomuša susidurta su sekliu iš Čipolino nuotykių, kuris pateikė tik nuorodą: „Vėjas, vien dangus ir saulė, skrydžio laimė prieš akis...“. Vėl Paulius buvo pirmas, kuris prisiminė, kad čia žodžiai iš dainos apie supynes, tad visi nubėgo nuorodos ieškoti ten.

Jau galvojau, kad būsiu apsigavusi su dešimtąja užduotimi: jos metu Raudonkepuraitė pakvietė sužaisti žaidimą „ Buratinas kviečia... Undinėlę“. Ar žinote šį žaidimą? Labai paprastas: visi dalyviai pasirenka po pasakų veikėją, o tuomet tiesiog kas nors pradeda, pvz. „Buratinas kviečia Undinėlę“. Žmogus, pasirinkęs Undinėlęs herojų, išgirdęs, kad yra kviečiamas, iš karto turi sureaguoti ir atsakyti: „Undinėlė kviečia...“ ir sakyti kitą herojų. O galvojau, kad apsigavau todėl, kad mums niekaip neišėjo suklysti – taip įsižaidėm, kad net ir įvedę taisyklę nekviesti to pačio žmogaus, vis tiek negalėjom nieko išmesti iš žaidimo! Bet tada Ineta pasiūlė, kad reikia tiesiog susikeisti vardais. Va čia ir prasidėjo... Kelios minutės, ir žaidime nei vieno žaidėjo nebeliko, o visi tik linksmai kvatojo iš savo apsižioplinimų.


Vienuoliktoji užduotis – tradicinė balionų užduotis. Na, turbūt nereikia ir pristatinėti: išsirenki balioną, susprogdini jį ir įvykdai jame rastą užduotį.

Kadangi vaikai jau pakankamai „ūgtelėję“ šį kartą kaip niekad daug buvo šifravimo užduočių. Paskutinėje užduotyje Buratinas irgi davė „raktą“ tik ne nuo durų, o raktą į tai, kur ieškoti lobio: šifruotą sakinį bei atspausdintą abėcėlę.
Teisybę pasakius, šifruoti nėra taip lengva, kaip man atrodė. Nors parinkau (man taip atrodė) tikrai akivaizdų šifrą (kiekvieną raidę paslinkau per 12 pozicijų abėcėlėje, o dvylika buvo mūsų šios dienos magiškas skaičius), atspėti be papildomų pagalbų būtų buvę gan sudėtinga. Bet vis tiek buvo gan linksma. Ypatingai linksma buvo tai, kad raktą iššifravo merginos (vaikinai, kol jos darbavosi, nusprendė pamėtyti kamuolį į krepšį) ir norėjo leistis į lobio paieškas pačios vienos, tuo baisiausiai vaikinus išgąsdindamos. Tik vat kad sunkiai joms sekėsi pasislėpti, nes atkoduota nuoroda sakė: „Pasiruoškit kasti, nes lobis smėlio dėžėje“.
Oi būtumėt matę, kaip visi puolė prie tos smėlio dėžės, kas kokį įrankį nusitvėręs: kas su dideliu kąstuvu, kas mažu, kas rankomis... Ineta ta proga net kauptuką iš daržo atsinešė. Ir neprašovė – būdama įgudusi tokiais prietaisais mosuotis, ilgai netruko, kol lobį surado, nors prieš tai jaunimėlis jau ganėtinai smėlio dėžę suaręs buvo, bet lobio taip ir neužtiko.




Lobis buvo gražiai supakuotas dėžutėje nuo ledų:
Tai va tiek ir tų užduočių.





Dabar papasakosiu apie Meniu, kuris irgi buvo susietas su pasakomis. Šio gimtadienio metu užkandžiavome:



Sviestiniais sausainukais iš Laimės Šulinio (teko daryti dvigubą normą, nes apsižioplinusi supyliau dvigubai daugiau nei reikia cukraus)
Juos spalvinome Stebuklingos Paukštės Dažais Labai smagiai valgėsi Raudonkepuraitės keksiukai Močiutei
Pepės Ilgakojinės sumuštinukai
bei Buratino mokyklinės užkandėlės Ant stalo puikavosi ir Vaivorykštės Kelias
Bei žinoma, puikus puikėliausias tortas - Ežiukas iš Anekdotų apie Ežiukus (čia jau Justas su Julium nusprendė, kad Aušrinei turėtumėm gaminti Ežiuko tortą). Labai prajuokino Andrius, kuris facebook'e pasidalino komentaru, jog mūsų Ežiukas labai jau panašus į Mamą Beždžionę iš Beždžioniukų nuotykių - nu tikrai panašus, nėr čia ko ginčytis:).
Pagrindiniam patiekalui paprastai užsakome picas, bet šį kartą picų atsisakėme, ir kirtome Inetos firmines tortilijas. Jaaami!!! Pagalvojome, kad labai gera išeitis vaikiškiems gimtadieniams, kuo puikiausia pamaina picoms.

O pabaigai apie mūsų "išauklėtus" vaikus. Manote, kad maniškiai, kol dičkiai vykdo užduotis, tvarkingai laukia arba gražiai užkandžiauja? Aha, kad tik jau ne! Va kaip puotauja mūsų mažyliai:
***
Kiti mūsų švęsti gimtadieniai:
Juliaus 3-jų metų Gyvačių gimtadienis
Justo 4-ių metų Varliukų ir Gandro šventė
Juliaus 2-ų metų Mėlynojo Autobusiuko šventė
Justo 3-asis Traukinukų gimtadienis
Juliaus 1-asis gimtadienis
Aušrinės 11-asis Vaiduoklių gimtadienis
Pauliaus 12-asis gimtadienis
Justo 2-ų metų Mašinų gimtadienis
Aušrinės 8-erių metų Gyvačių Vakarėlis
Pauliaus 8-erių metų Dinozaurų gimtadienis
Pauliaus 9-erių metų Ateivių gimtadienis
11-mečio gimtadienio šventė "Laiko mašina"