Gyvačių gimtadienis - Juliui sukanka 3-eji!

„Kas yra adrenalinas?“ – klausia Justas išgirdęs reklamą. Nerijus paaiškinti nemoka. Bandau aš: „Adrenalinas – kai tu labai labai išsigąsti. Arba kai tave kas nors labai labai nustebina. Arba kai tau būna labai labai smagu. Pavyzdžiui, kai mes tave paimam ir smarkiai sukam ratu, tau sukyla adrenalinas“. Justas tęsia mintį toliau: „Arba kai mane jūs per gimtadienį aukštai kilojate, man irgi sukyla adrenalinas...“.

Prieš kelias savaites norėjome kad toks adrenalinas – kai tave gimtadienio proga kiloja ir būna labai smagu – sukiltų ir Juliui. Bet Juliui ši idėja visai nepasirodė smagi, tad teko liautis įkalbinėjus ir susitaikyti su faktu, kad bent jau šiais metais ši gimtadienio tradicija įgyvendinta neliks. Tačiau tai nei kiek nesumenkino gimtadienio - tradiciškai, jubilijato pasirinkta tema - šventiškumo.

Jau nuo pat Justo varlyčių gimtadienio Julius žinojo, kad jo šventė bus Gyvačių. Ir buvau nustebusi, nes jis per tą pusę metų nei karto savo nuomonės ir nepakeitė! Taigi, kai jau galutinai įsitikinau, kad tema bus tokia ir nei jokia ne kitokia, ėmiau ruoštis.

Pirmiausia, surinkau visas gyvates, kokias tik radau namie. O jų pas mus, pasirodo, devynios galybės! Suradusi saugiai jas suslėpiau, nes kitu atveju, šventės dienai atėjus, vėl reikėtų visus kampus versti beieškant.

Tuomet nunėriau dešimt apyrankių-gyvačių. Pagalvojau, kad vaikams turėtų būti smagu išsinešti siuvenyrą iš gimtadienio to gimtadienio tema. Kita vertus, labai jau smagiai ir greitai jos man nėrėsi... Tik Nerijus išvydęs nertas gyvatėles dalinamas vaikams, neištvėrė iš nuostabos nešūktelėjęs: „Tai vat prie ko tu ten vakarais knibinėdavais!”

Prieš pat susirenkant vaikams, papuošėme namus. Tiksliau, koridorių. Ten pasodindami minkštus žaislus: kirmėlę ir gyvatę. Ir dar varną. Neklauskit, prie ko čia varna - čia jau Justas taip nusprendė.

Kuo toliau, tuo mažiau suku galvą dėl pačio gimtadienio scenarijaus. Jau žinau, kad tereikia tik šiek tiek paimprovizuoti, ir bus tikrai linksma. Bent jau tikrai linksma bus vaikams.

Ką veikėme šį kartą?

Pirmiausia, aišku, pristačiau istoriją. Apie galingą Gyvačių Karalių, kuris saugo didžiulėje pilyje užslėptus lobius. Gyvačių Karalius jau yra labai senas, todėl su didžiausiu malonumu perleistų karūmą ir lobį tam, kuris pasiektų pilį. Atrodo lengva? Tačiau kelią į pilį saugo didžiulė galybė gyvačių, kurios tikrina visų keliaujančių drąsą - visas šias gyvates reikia surasti bei įvykdyti jų užduotis.

Paulius man nupiešė plakatą su pilimi, didžiule Gyvate ir geltonu keliu. Pristačiusi užduotį paklausiau vaikų: "Ar esate pasiryžę įveikti kliūtis ir pasiekti pilį?". Visi choru atsakė, kad tikrai taip ir užklijavo žmogeliuką, su savo nuotraukyte, ant kelio į pilį.

O sulyg šiuo įsipareigojimu gavo apyrankę, kuri turi saugoti juos nuo visų negandų. Vieni apyrankę dėjo ten, kur ir priklauso (ant rankos), kiti – kur jiems norėjosi (pavyzdžiui, prisisegė prie maudymukoJ) 

Pirmasis gyvatėlę rinkosi Julius. Mano širdis tiesiog nesitvėrė džiaugsmu, matant, kad šį kartą Justas nei kiek neprieštaravo faktui, kad visas užduotis pirmas atlieka Julius (vis dar pamenu pernai metų košmarą, kuomet Justas didžiąją dalį Juliaus gimtadienio tiesiog prasriūbavo). Bet antros vietos neperleido niekam - jau prieš gimtadienį mane jis informavo, kad po Juliaus viską tikrai darys jis ("Nes aš esu jo brolis" - taip paprastai man viską paaiškino)

Pirmoji gyvatė buvo apsirangiusi kibirą su kamuoliukais ir paslėpta darbo kambaryje. Suradę ją, vaikai gavo pirmąją užduotį: pamaitinti gyvatę: kiekvienas paėmė po kamuoliuką ir, nuo nustatytos linijos, turėjo pataikyti į kibiriuką (nusižiūrėjau šią užduotį iš Skirmantės „Drugelių“ gimtadienio:) ).

Antroji gyvatė, kurią rado Martynas ir kuri buvo įsirangiusi medyje, liepė įvykdyti visas balionuose esančias užduotis. Ši užduotis visų laikų mylimiausia – ypatingai ta dalis, kai reikia susprogdinti balioną:)

Trečioji gyvatė priminė visiems, kad jie yra susirinkę į Juliaus gimimo dieną ir paprašė visų gimtadienio svečių palinkėti ką nors Juliui. Tuomet stebuklingas gimtadienio balionas, pilnas palinkėjimų, buvo paleistas į dangų. Vaikams ši užduotis taip patiko, kad neužilgo į dangų buvo paleistas ir antras balionas. Kuris, iš tikrųjų, nebuvo tam numatytas.

Juliaus gimtadienio dieną buvo tiesiog žiaaauriai karšta (būtent todėl vaikai ir "etiketo" nepaiso, bei laksto pusnuogiai:)). Taip karšta, kad užduotis teko koreaguoti ir įvesti kuo daugiau „vandeninių“ užduočių. Taip pas mus atsirado „balionų su vandeniu“ užduotis, pasiteškenimo baseine užduotis ir panašiai. Arba vaikai tiesiog ramiai leido laiką gamindami "burbulus".

Galiausiai, buvo atrasta ir paskutinė gyvatė – Gyvačių karalius, saugantis skrynią su lobiu. Kaip ir buvo žadėta istorijoje, jis mielai norėjo perleisti savo karūną, tačiau mūsų gimtadienio kaltininkas – ištisus pusę metų visiems porinęs, kad jis tikrai bus gyvačių karalius – karūną dėtis atsisakė. Matote, koks laimingas atrodė, kai ją užmaukšlinau? :)

Tačiau, skirtingai nei Justas, jis bent jau su didžiausiu malonumu paskirstė lobį visiems jo ieškojusiems.

Šį kartą su Nerijum labai džiaugėmės atradę sprendimą dovanoms ir maistui. Jau senokai mes bandome išvengti galybės dovanų (ir taip vaikai yra perkrauti žaislais) ir norime geriau nupirkti vieną, bet gerą ir naudingą – pavyzdžiui, taip Julius dviejų metų gimtadienio proga gavo batutą. Šiemet visi svečiai Juliui dovanojo kas duris, kas langus, kas stogą... Ir taip Julius gimtadienio proga įsigijo lauko namelį.

Su maistu padarėme dar gudriau. Paprastai į vaikiškus gimtadienius žmoniųsusirenka daug (na, jau vien dėlto, kad vieną vaiką kvieti, tačiau jis dar tu tėvus atsiveda po paranke:) ). Aš esu mėgėja pavalgyti, todėl man būna labai smagu gimtadieniuose ir vakarėliuose matyti daaaug maisto. Tačiau šiuo atveju, tikrai žinojau, kad ir pasiruošti šventei, ir suorganizuoti daug ir įvairiaus maisto, nepavyks. Todėl pasielgiau paprastai: į gimtadienio kvietimą įrašiau prašymą atsinešti kokį nors „gyvatišką“maistą. Ir ištikrųjų, kaip buvo smagu! Elenutė atsinešė įspūdingą kibininę gyvatę (ir dar ryjančią triušiukus!!!), Paulius su Martynu atnešė picos paplotėlių su džiovintais pomidorais ir prieskoniais gyvatę, gausybę patiekalų priruošė ir Ineta... Žodžiu, mūsų gimtadienio stalas buvo tiesiog nuklotas užkandžiais. 

Tortą-gyvatę kepėme ir mes. Iš tikrųjų, gyvatė turėjo būti tokia, Nu bet man niekaip toks tortas nesilaikė... Griuvo gyvatės pilvas, nors tu ką. Tad teko ją tiesiog paguldyti.

Tradiciškai, kepiau ir vasarišką tortą su avietėm. Kol kas turbūt man pats patsiškiausias tortas!

Dar turėjau ir sausainėlių—gyvatėlių, kurias buvau žadėjusi duoti vaikams papuošti, bet... nebeliko laiko:). Na, paprastai taip jau būna: užduočių turime prisiruošę daugiau, nei jų pavyksta įgyvendinti. Tačiau nesukau dėl to galvos: mano vaikinukai šią užduotį įveikė vieni, jau po gimtadienio.

Kaip jau ir sakiau – Julius būti kilojamas atsisakė. Tačiau gimtadienio dainą jam padainavome. Ir net sušnypštėme. Juk gyvačių diena, kad ir kaip ten bebuvę:)

***
Kiti mūsų švęsti gimtadieniai:

Justo 4-ių metų varliukų šventė
Juliaus 2-ų metų Mėlynojo Autobusiuko šventė
Aušrinės 12-asis gimtadienis Pasakų Karalystėje
Justo 3-asis Traukinukų gimtadienis
Juliaus 1-asis gimtadienis
Aušrinės 11-asis Vaiduoklių gimtadienis
Pauliaus 12-asis gimtadienis
Justo 2-ų metų Mašinų gimtadienis
Aušrinės 8-erių metų Gyvačių Vakarėlis
Pauliaus 8-erių metų Dinozaurų gimtadienis
Pauliaus 9-erių metų Ateivių gimtadienis
11-mečio gimtadienio šventė "Laiko mašina"