Ooo kiek seniai čia nesilankiau! Atrodo, kokį šimtą ir daugiau metų. Paskutinį kartą, kai buvau prisėdus ką nors parašyti, didžiosiomis šventėmis dar tik kvepėti buvo pradėję, o šiandien jos jau kadų kadais praeity.Tačiau blog’o tikrai nepamiršau, ir naujus metus pradedu šventiniu įrašu – noriu pasidalinti Justo trečiojo gimtadienio švente.
Žodžiu taip: vieni pirmąją naujų metų dieną paipaliojasi lovose po Naujųjų Metų sutikimo, kiti (čia jau, aišku, apie mane) - kepa tortą ir kitaip ruošiasi paskutinei didžiojo maratono šventei. Taip, taip, mums paskutiniai saliutai iššaunami ne gruodžio 31-ąją, kaip visų normalių žmonių, o sausio 2-ąją, kuomet švenčiam Justuko gimtadienį. Bet ir gerai. Nes kai visi po didžiulio šurmulio stojus tylai ir ramybei puola į depresiją, mes visada (na, aš, kaip visada, pagražinu, nes tas "visada" tik treti metai vyksta) sau ramiai vėl sukviečiam artimiausius žmones į lengvą pasibuvimą-pasidžiaugimą.
O šį kartą sulyg Justo gimtadieniu baigėsi ne tik šventinis maratonas, bet ir mano projektas “Ar įmanoma paprastam mirtingajam išmokti dekoruoti tortus?". Gal atsimenat, dar prieš pusantro mėnesio viešai pareiškiau, kad Justo gimtadieniui tortą (o jis pareiškė, kad nori Torto-Traukinio) iškepsiu pati. Iš pirmojo bandymo visi tik juokėsi už pilvų susiėmę, nors ir bandžiau aiškinti, kad šio bandymo esmė buvo tiesiog susipažinti su dekoravimo technikom - grožio išgauti aš ten net ir nesiekiau. Apie antrąjį ir trečiąjį bandymus galima paskaityti čia, o vat gimtadienio tortas atrodė taip:
Ką gi, nereikia ir sakyti - kepėjėlė iš manęs tikrai jau nesigaus. Tačiau šiokius tokius "baibokus" ir tortus-vaiduoklius reikalui esant tikrai sugebėsiu iškept. Bent jau nepretenzingai publikai. O mūsų gimtadienio publika būtent ir buvo tokia - ypatingai vaikiškoji jos dalis, kuri taip ir taikėsi nugriebti kokį saldainį nuo vagonų, ar kaminą nuo garvežio. Todėl vos pradėjus traukinuką pjaustyti, jis atrodė taip:
Tačiau svarbiausia, tortas patiko pačiam jubilijatui, kuris visaip kaip man pritarė, kad tortas tikrai panašus į Persį - jo mėgstamiausią herojų iš "Traukinukas Tomas ir draugai" filmukų. Mėgstamiausias tai tik todėl, kad žalias.Tačiau, pasakysiu jums, na su tais tortas ir darbo daug... Ir aš vis pagalvoju: jeigu jau aš tiek sugaištu tokį kreivą-šleivą traukinį lipdydama, tai kiek tada reikia dirbti prie tų "tobulųjų" tortų, a???? Tiesa, perskaičiau mamų forume (čia dar tuomet, kai studijavau tortų kepimo technikas) vieną labai įdomią mintį: "Jeigu nori, kad tortų kepimas neįgristų, nekepk jų dažniau nei du kartus per savaitę". Auksinis patarimas, ne? Du kartus per savaitę! O aš tokia tortų virtuoze jaučiausi per pusantro mėnesio iškepusi keturis tortus! Ne, profesionalus tortų kepimas tikrai ne man - pasitenkinsiu ir savo "baibokais".
Tuo tarpu užsiimti vaikiškų švenčių organizavimu man visai patiktų. Tiesa, šiame traukinukų gimtadienyje be pačio torto-traukinio daugiau beveik nebuvo jokių sąsajų su traukiniais, tačiau kiek idėjų tokiai šventei turėjau! Rimtai.
Pavyzdžiui, buvo galima visiems svečiams suruošti gražius pakvietimus į šventę, kurie atrodytų visiškai kaip traukinio bilietai - su atspausdinta šventės data, išlaipinimo stotele ir t.t. Ir, aišku, su kontrolės atžyma.
Dar buvo galima gimtadienio metu visiems draugiškai dėlioti dėliones su traukinukais. Dėlioti visiems kartu, arba atskirai - t.y. organizuoti kokį mini turnyrą. Arba buvo galima(šią idėją net ilgėliau gvildenau mintyse) sukarpyti daug lapų su pavaizduotu traukinuku į dvi dalis, išdalinti visiems dalyviams ir duoti jiems užduotį surasti to lapo antrą pusę.
Arba buvo galima ant didelio lapo nupiešti garvežio pirmą dalį, o visų vaikų paprašyti (užrištom akim) pripiešti jam vagonus.
Arba buvo galima visiems sustoti į bendrą eilę (vienam už kito) ir kartu "važiuoti", pūkšint kaip garvežiui ar kaukiant kaip traukinukui.
O taip, daug visko buvo galima nuveikti, bet kaip minėjau, šį kartą nedarėme nieko. Viena, tiek jubilijatas, tiek jo svečiai dar kiek per maži. O antra (ir, beje, daug svarbesnė priežastis) gimtadienį šventėme pakankamai erdviame vaikų žaidimų kambaryje, kur jau iš anksto buvau nusiteikusi, kad vaikus surinkti į vieną krūvą man bus pernelyg didelis iššūkis. Keletas pagautų momentų iš gimtadienio:
Tad kur čia pakonkuruosi su tokiom pramogom! Džiaugiausi, kad bent torto valgymui pavyko visus sušaukti:
Todėl visus žaidimus, temines šventes, konkursus ir užduotis atidėjom tiems laikams, kuomet persikraustysime ir galėsime gimtadienius švęsti namuose.O pabaigai, apie sutapimus, kurie verčia susimąstyti, kad tikrai viskas gyvenime vyksta taip, kaip ir turi vykti.
Pirmas sutapimas: gimtadienio proga Justukas dovanų gavo didelę grindų dėlionę su traukinuku Tomu ir draugais. Ir ši dovana buvo nupirkta Justui dar gerokai iki mūsų paskelbimo, kad šio gimtadienio tema bus traukinukai.
Antras sutapimas susijęs su kalakutais. Turime mes tokius draugus, kurie dar paskutinę šių metų dieną paskelbė, kad turi didžiulį kalakutą, ruošiasi jį kepti ir kviečiasi mus pietų. Nerijus baisiausiai džiaugėsi ir vis susiskambindavo su tais draugais pasitikslinti, kada gi tiksliai mums reikia "ant to kalakuto" prisistatyti. Taigi, sutikome Naujus Metus, ir pirmą metų dieną Nerijus vėl skambinasi ir aiškinasi, ar tikrai tie planai kepti kalakutą dar tebegyvi. Paaiškėja, kad draugai dar švenčia Naujuosius, ir į namus dar negrįžę. Nerijus nepraranda vilties, ir tiesiog nusprendžia, kad kalakutą valgys ne pietums, o vakarienei. Tačiau kai jau dienai persiritus į antrą pusę sužino, kad kalakutas dar net nepašautas, eina ramiai keptis blynų su grybais ir mėsa. Sekančią dieną švenčiam Justo gimtadienį, o Nerijus vėl save mato prie pietų stalo, bedorojantį kalakuto kulšį. Taip taip, atspėjot - ir per pietus jis jo neregėjo. Nes draugai po mūsų vaikiško gimtadienio jautėsi tokie pavargę, kad ramiausiai nuėjo miegot, pamiršę visus kalakutus. Nerijus visas viltis laidoja. Tačiau vakare, 20.40 mes sulaukiam skambučio, kad karštas, ką tik iš orkaitės ištrauktas, kalakutas jau laukia prie mūsų namų. Ir 20.45 mes iškilmingai namuose šlemčiam jį. Iškilmingai todėl, kad būtent tokiu metu - 20.45 - Justukas pasirodė šiame pasaulyje. Ech, koks įdomus vis dėl to tas gyvenimas!***
Kiti mūsų švęsti gimtadieniai:
Juliaus 3-jų metų Gyvačių gimtadienis
Justo 4-ių metų Varliukų ir Gandro šventė
Juliaus 2-ų metų Mėlynojo Autobusiuko šventė
Aušrinės 12-asis gimtadienis Pasakų Karalystėje
Juliaus 1-asis gimtadienis
Aušrinės 11-asis Vaiduoklių gimtadienis
Pauliaus 12-asis gimtadienis
Justo 2-ų metų Mašinų gimtadienis
Aušrinės 8-erių metų Gyvačių Vakarėlis
Pauliaus 8-erių metų Dinozaurų gimtadienis
Pauliaus 9-erių metų Ateivių gimtadienis
11-mečio gimtadienio šventė "Laiko mašina"
Oi kaip aš laukiau pasakojimų apie gimtadienį. Gražus tortas ir laimingi vaikai!
AtsakytiPanaikintiOi, aš ir pati norėjau sėst rašyt vos grįžus iš gimtadienio :)
AtsakytiPanaikintiSmagu man buvo skaityti :)
AtsakytiPanaikintiUž nepilnų dviejų mėnesių aš teoriškai ruošiuosi kepti Angelo gimtadieniui tortą, kaip praktiškai bus - nežinau, nes iki šiol nesu nei vieno vaikiško biskvitinio torto su pertepimais darius. Moku tik iš gatavų pagrindų padaryti braškių tortą su želė ir moku Tiramisu pagaminti... :)
Aš tai tą patį biskvitą kepu ir suaugusiems, ir vaikams:). Ir bent jau man, tai pats skaniausias ir paprasčiausias biskvitas (kepamas iš kondensuoto pieno). Jeigu domins receptas, duok žinot :)
AtsakytiPanaikintiIngute, domintų mane receptas, net labai! Ačiū iš anksto.
AtsakytiPanaikintiŠaunus tortas. Plojimai mamytei!!!
AtsakytiPanaikintiEgle, išsiunčiau tau :)
AtsakytiPanaikintiDirbuMama, ačiū:)