Šitą pranešimą talpinu tik todėl, kad... labai jau prašo Nerijus. Tiesą pasakius, jis mano blog‘o neskaito. Visiškai. Vis grasinasi, kad „Tuoj, tuoj – pažiūrėsiu, ką ten rašinėji!“, bet taip dar niekad ir neįlindo. Na, man kaip ir netrūksta. O kad jau prašo patalpinti pranešimą, tai taip ir darau – negi sunku?
O prašo todėl, kad labai nori užfiksuoti vieną datą: Juliukas be vienos dienos 4 mėnesiai (taigi, teoriškai, trijų mėnesių :) ) jau moka stovėti Nerijui ant rankos! Šitą triuką jis visada taikydavo Justui, kai tik Justukas būdavo ne nuotaikoj. Ir nuotaika stebuklingai vėl atsirasdavo.
O prasidėjo viskas nuo neramių vakarų pirmaisiais Justo gyvenimo mėnesiais, kuomet visą vakarą Nerijus jį pranešiodavo ant rankų, kad tik jis kaip nors nusiramintų. Ir kartą taip benešiodamas pastebėjo, kad Justukui labai patinka įsispirti kojytėmis į jo rankas. Po truputį, po truputį vis pratindamas, jis pamatė, kad Justas kuo puikiausiai gali stovėti pats. Ir, kas svarbiausia, kad jam tai patinka!
Taigi, nuo to laiko tai būdavo jo „vinis“. Ir Justo pramoga Nr.1 - užtekdavo jį taip pakelti, ir jis net žviegdavo iš pasitenkinimo.
O prašo todėl, kad labai nori užfiksuoti vieną datą: Juliukas be vienos dienos 4 mėnesiai (taigi, teoriškai, trijų mėnesių :) ) jau moka stovėti Nerijui ant rankos! Šitą triuką jis visada taikydavo Justui, kai tik Justukas būdavo ne nuotaikoj. Ir nuotaika stebuklingai vėl atsirasdavo.
O prasidėjo viskas nuo neramių vakarų pirmaisiais Justo gyvenimo mėnesiais, kuomet visą vakarą Nerijus jį pranešiodavo ant rankų, kad tik jis kaip nors nusiramintų. Ir kartą taip benešiodamas pastebėjo, kad Justukui labai patinka įsispirti kojytėmis į jo rankas. Po truputį, po truputį vis pratindamas, jis pamatė, kad Justas kuo puikiausiai gali stovėti pats. Ir, kas svarbiausia, kad jam tai patinka!
Taigi, nuo to laiko tai būdavo jo „vinis“. Ir Justo pramoga Nr.1 - užtekdavo jį taip pakelti, ir jis net žviegdavo iš pasitenkinimo.
Tačiau nuo to laiko, kai Justas pradėjo vaikščioti, mes visą laiką ginčijomės, kiek galėjo Justui būti mėnesių, kai jis taip atsistojo PIRMĄ kartą. Aš sakiau, kad „tikrai anksti“ (labai tikslus laiko apibūdinimas. Bet nieko negaliu padaryti – kai kalba pasisuka apie datas ir laikotarpius, aš galiu tik labai neapibrėžtai įvardinti: „labai seniai“, „neseniai“, „anksti“, „vėlai“). Vienintelis faktas, kurį žinojome užtikrintai (nes nuotraukose buvom užfiksavę): vasarą Justas jau praktiškai galėdavo „žongliruoti“ ant rankos. Bet vasarą jam jau buvo pusė metukų.
O dabar taip jau stovi Juliukas. Keturių mėnesių. Aišku, tik kelioms sekundėms. Bet nufotografuoti spėjom. Kad kitą kartą nereikėtų ginčytis ir spėlioti. Ir nors šitoje, pirmoje, nuotraukoje, jis nesišypso, dabar ant rankos jis jaučiasi kur kas užtikrinčiau. Stovi ir patenkintas žvalgosi į visus iš aukšto :).
O dabar taip jau stovi Juliukas. Keturių mėnesių. Aišku, tik kelioms sekundėms. Bet nufotografuoti spėjom. Kad kitą kartą nereikėtų ginčytis ir spėlioti. Ir nors šitoje, pirmoje, nuotraukoje, jis nesišypso, dabar ant rankos jis jaučiasi kur kas užtikrinčiau. Stovi ir patenkintas žvalgosi į visus iš aukšto :).
Super! :)
AtsakytiPanaikintiNeįtikėtina,toks kleckas,sėdėti dar nemoka...o stovi.Šaunu,sėkmės stipruoliui.
AtsakytiPanaikintiNeįtikėtina,toks kleckas,sėdėti dar nemoka...o stovi.Šaunu,sėkmės stipruoliui.
AtsakytiPanaikinti