Labai keista diena

Na va, yra lygiai dvylikta valanda nakties (ar reiktų sakyti, 0 valandų?). Jau kaip ir vėlu, bet kol kepa paskutiniai sausainiai (ką tik pažiūrėjau, ką ten kepa – jau ir sudegti spėjo), nusprendžiau dar kiek prisėsti prie kompo.
Jaučiuosi be galo pavargusi. Ir tiesiog be galo daug nuveikusi. Tai ir tas nuovargis... toks malonus.

Visų pirma, Nerijus išvažiavo slidinėti, tad savaitei mes likom tvarkytis patys sau. Kaip išmanom. Visų antra, rytoj Pauliaus gimtadienis. Ir apie tai, kad jis vis dėlto norės švęsti gimtadienį ne tik boulinge, bet ir namie, informavo mane tik užvakar. Va todėl ir kepa tie paskutiniai sausainiai... Va todėl ir negaliu dar eiti miegoti.

O kaip man „įdomiai“ sekėsi suktis šiandien suktis virtuvėje... Negaliu sakyti, kad kas nors gavosi neskaniai, nes tai nebūtų tiesa, bet kad įdomiai, tai faktas. Visų pirma, pietums buvau nusprendusi pagaliau išsivirti kinietiškos sriubos su vištiena ir baltaisiais grybais. Nes pagaliau radau tų baltųjų grybų parduotuvėje. Bet receptas buvo labai neaiškus: buvo parašyta, kad grybų reikia vieno puodelio. Bet tuos grybus dar reikėjo mirkyti, ir nebuvo parašyta, ar tas puodelis yra mirkytų grybų, ar dar prieš mirkymą. Aš dėjau prieš mirkymą, ir dar turbūt gerokai daugiau įdėjau nei tas „vienas puodelis“ (ir už kur atsirado tas naujasis matas?!), todėl pas mane gavosi ne sriuba, o grybai su vištiena. Bet negaliu sakyt, kad buvo neskanu. Net du tokius gerokus debenėlius sušlemčiau.

Tada vakare, jau užmigdžius Juliuką, ėjau gaminti gimtadienio saldėsių (kitką rytojui pasilikau). Aš gaminau, o Paulius man gelbėjo, prižiūrėdamas Justą. Jis dar labai norėjo pasigaminti savo Teletabių ledų, bet pasakiau, kad galės tik kai užmigdys Justuką. Tačiau kai po pusvalanduko (atsiradus įtartinai tylai) nuėjau pasižiūrėti į miegamąjį, tai radau saldžiai parpiančius ir tą, kuris migdėsi, ir tą, kuris turėjo užmigdyt.

Mano keturių valandų vakaro rezultatas: suvartoti keturi pakeliai sviesto, dvidešimt kiaušinių, turbūt koks kilogramas cukraus, ir iš viso to gimę: tortas, šokoladiniai keksiukai su šokoladiniu padažu ir sviestiniai sausainukai.

Kadangi neturiu nuotraukos šiai keistai dienai atvaizduoti, tai įdedu torto nuotrauką. Jeigu bus skanus, įdėsiu ir receptą, tačiau šiai dienai galiu pasakyt, kad turbūt antrą kartą jo nekepčiau. Na, nebent jau labai labai skanus būtų... Bo jo sudėtingumas ryškiai ne mano jėgoms. Visų pirma, reikėjo kepti pagrindą, kurį, recepto nurodymu, turėjau padalinti į dvi dalis. Nesigavo. Todėl bus viena dalis, tik storesnė. O labiausiai prasikeikiau su morenginiais pagrindais. Jie džiovinosi orkaitėje gal 5 valandas! Аtsibodo nerealiai. Bet irgi, viliuosi, kad bent jau bus skanu.

Kas čia dar? A, dar buvau suplanavusi, kad valgysime šokoladinius keksiukus su anglišku vaniliniu padažu. To padažo pagrindinės sudedamosios dalys yra plakti kiaušinio tryniai bei pienas, o svarbiausias momentas yra jo neperkaitinti, nes kitaip padažas sušoka į gabaliukus. Kitą dieną gal ir būčiau neperkaitinus... Bet ne šiandien. Šiandien vietoj angliško padažo gavosi lietuviška kiaušinienė. Tik saldi. Paulius sako, kad skanu ir taip... Tik vaizdelis toks visai nekoks.

Tu paskutinių sudegusių sausainių jau neskaičiuoju – čia tik likučiai nuo tokios sugalvotos „gimtadienio atrakcijos“, tai per daug nepergyvenu – dar gerai, kad tik tiek.
Viskas, einu miegot. Jeigu rytoj bus linksmas gimtadienis, parašysiu apie jį. Tik gal ne rytoj.