Kai pirmą kartą Juliukas įsikišo kojos nykštį į burnytę, Nerijus pasakė: "O vat Justas taip nedarė", į ką aš labai greitai atsakiau: "Ir dar kaip darė!". Ir net galėjau pateikti užfiksuotą to reikalo įrodymą. Tačiau vienu momentu, turiu prisipažinti, jau buvau pradėjus galvoti, kad Juliukui tokio įrodymo palikti nepavyks - nu nesileidžia jis fotografuojamas, nors tu ant ausų atsistok. Fotoaparatą praktiškai visada laikau po ranka, tačiau vos tik pasiimdavau jį į rankas (netgi jeigu tai darydavau laaabai laaabai lėtai, nedarydama jokių staigių judesių), Juliukas iškarto liaudavosi čiulpęs pirštuką ir įsistebeilydavo į mane. Ir taip, turbūt, gerą mėnesį! Kol jį vis tiek vieną dieną pričiupau.Aišku, būtų visiškas Justo talento nuvertinimas, jeigu įdėdama Juliuko nuotrauką, neįdėčiau ir jo. Kiekvieną kartą, pamatęs, kad aš su fotoaparatu rankose tupiu šalia Juliuko ir verkauju: "Na, Juliuk, parodyk, kaip moki...", Justas iškarto atbėgdavo, labai greitai užsiropšdavo ten, kur būdavo Juliukas ir, nusitraukęs visas kojines, viens du įsikišdavo nykštį į burną. "Tik pamanykit, būta čia ko aikščioti - ir aš ne prasčiau moku!".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą