antradienis, rugsėjo 14, 2010

Bandom išnaudoti erdves namie: dviaukštė lova

Pas mus namie tragiškai mažai vietos. Tiesiog TRAGIŠKAI. Aišku, neamžinai taip bus, bet kol kas tiesiog susitaikėme su esama situacija, ir bandom suktis su tuo, ką turim.

Pavyzdžiui, ilgą laiką mūsų miegamasis atrodė taip: stovi jame mūsų lova, o tiek iš vienos, tiek iš kitos lovos pusės - po vaikišką lovytę. Dar kurį laiką būtumėm turbūt taip ir gyvenę, bet bėda buvo tame, kad nei vienas, nei kitas vaikinas didelio noro savo lovytėse miegoti nerodė. Užmigdavo kiekvienas savojoje, tačiau naktį Justukas tiesiog perlipdavo per lovytę ir įsitaisydavo viduryje tarp mūsų, o Juliukas... perlipti dar nemoka, bet turi kitų būdų priversti jį pasiguldyti šalia. Ir žinot, tos naktys, po kurių ryte atsikeli tarsi visai ir nebūtum miegojęs, nes arba miegi ant lovos krašto, arba drebi, kad netyčia vaiko neišstumtum, mus ganėtinai išvargino. Ir galų gale ėmėmes priemonių.

Kadangi Justas jau pakankamai didelis, nusprendėm, kad gal jau laikas imti ir nupirkti jam tikrą lovą. Juk yra skirtumas vaikui, kur miegoti - didelėje, ar vaikiškoje lovytėje, taip? O žvelgdami į ateitį (tokią jau visai netolimą ateitį), nusprendėme, kad geriausia išeitis būtų iš karto pirkti dviaukštę lovą.

Iš pradžių galvojau, kad tiesiog imsim ir nupirksim. Bet po galybės paieškų internete bei salonuose, supratau, kad rinktis nelabai ir turime iš ko: arba kaina baisinga, arba lovytės stovis toks, kad atrodo, jog vos prisilietus subyrės. Be to, daugumos standartinių lovyčių viršutinės apsaugos, bent jau mano akimis žiūrint, yra grynas juokas.

Ir tada Nerijus ėmėsi viską daryti iš kito galo. Prisiminęs, kad turi gero medžio, sugalvojo, kad būtų tiesiog fantastišką lovytę pasigaminti patiems. Sugalvojo tai sugalvojo, bet, kaip vėliau paaiškėjo, šitas būdas irgi buvo ne ką ne lengvesnis, nes surasti meistrus, kurie dirbtų su tikru medžiu ir turėtų reikiamą įrangą tam, pasirodė tarsi neįmanoma misija.
Na, gal ne visai taip "neįmanoma", nes vienus meistrus vis tik rado. Rado tada, kai aš jau seniai rankas buvau nuleidusi.

Ir vat pagaliau ta lova jau atkeliavo pas mus. Čiužiniai, tiesa, dar ne.

Ir tik lovai atkeliavus į namus supratome štai ką:
- Dabar naktį pailsėti galime tiesiog pasakiškai. Tiesa, Justas ir toliau nenori miegoti vienas. Tik skirtumas dabar yra tame, kad naktį atsikėlęs jis ne bėga pas mus, o šaukia: "Tetuk, ateik a mane!". Ir tetukas, pasiėmęs savo pagalvę, dūlina į lovytės antrą aukštą pas Justą
- Mes buvome visiški naivuoliai, jeigu tikėjomės, kad pavyks Justą prikalbėti miegoti pirmame lovos aukšte - į šias derybas jis net neina.
- Mes visiškai nepažįstame savo vaikų, jeigu galvojome, kad Juliukas kopėčiom lipti dar nemokės. Vieną kartą, būdama kitame kambary, išgirdau, kaip Justas meiliai sako Juliukui: "Padėt tau? Padėt tau?". Nors protas sakė, kad taip negali būti, širdis kuždėjo kai ką kita: atbėgusi iš tikro radau Justą užlipusį į viršų, o Juliuką - ant paskutinio kopėčių laiptelio, betiesiantį ranką geraširdiškai besišypsančiam Justui.

Tiesa, dar šita lova mums labai puikiai tarnauja kaip darbelių demonstravimo vieta. Taip taip, rimtai kibom į darbelius - kiekvieną dieną darome vis naują darbelį. Jau papuošėme lovą ir vaiduokliukais, ir paukštukais, ir vėžliu (nuotraukoje jo nematyti, nes tik šiandien pagaminome).

Specialiai Indrei papildau įrašą, ir demonstruojuos, kokiu gi principu pas mus nusiima/užsideda kopėčios - o gi pačiu paprasčiausiu (kabliais) :)

21 komentaras:

  1. Labai pažįstami vargai dėl vaikiškos lovos: patys kaip tik tuos pačius kryžiaus kelius perėjom ir taip pat nusprendėm gamintis. Bet tik nusprendėm, kad kol kas užteks paprastos viengulės, nes mažylis dar tik gimsta, o paskui jau žiūrėsim. Jau šią ar kitą savaitę turėtume ją gauti. Baisiai nekantrauju!! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Bet kaip įdomiai, ką - atrodo, pilnos parduotuvės visko, o ko reikia, to ir negausi :(.

    Mes irgi svarstėm, kad gal iš pradžių gamintis viengulę (juk yra dviaukščių lovų, kurios paskui išsimontuoja į dvi atskiras lovas), bet paskui kažkaip sugalvojom, kad geriau pasidarysim ir pamiršim šitą reikalą.
    Gero Jums laukimo! Čia turiu omeny tiek lovą, tiek mažylį :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na vat žiūriu į jūsų lovą ir baltai pavydžiu, na man dviaukštės nereikia, tačiau ir paprastą lovą rasti sudėtinga nors jau pradedu galvoti, kad net neįmanoma. Beieškant jau ir neviltis apėmė, ech kad čia būtų įmanoma pasigaminti tai ko nori...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Egle, o pas jus neįmanoma pasigaminti, ką nori? Bet kokiu atveju, aš manau, kad pas jus pasirinkimas tai vis tiek visokeriopai didesnis...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Na, bent aš nesugebėjau rasti kas pagal užsakymus gamintų, o pasirinkimas ir ne toks jau didelis. Užsisakiau krūvas katalogų, perėjau visas pasiekiamas baldų parduotuves, ir ką nieko. Aišku jei tenkintų balta lova tai greitai rasčiau norimą modelį, tvirtumą ir pan. Ta baltų baldų mada ir dar visur Vokietijoje baltos sienos taip erzina. Bet jaučiu kad kito pasirinkimo nebus, teks džiaugtis balta lova :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Mane kaip tik dabar visi (na, ne visai taip jau visi:)) įkalbinėja, kad baltos sienos yra labai gražu ir praktiška. Labai tam visu kuo priešinuosi :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Inga, man įdomu, kaip su laipiojimu į tą antrą aukštą pas jus? Ar Juliukas sėkmingai ten laipioja? Nebuvo nelaimių? Nes mes svarstom irgi dukrytei lovą pirkti, o kadangi antras pakeliui, tai kažkaip irgi svarstom - gal dviaukštę iš karto. Bet vis galvojam, kaip ten su tuo laipiojimu. Būtent mažųjų vaikiukų. Juk kad norės lipti, tai faktas.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Indre, to laipiojimo aš irgi labai bijau, net iki šiol, nors Juliukas jau pakankamai gerai laipioja ir į viršų, ir į apačią (bet visada stoviu ir laikau už pakarpos).
    Aš labai džiaugiuosi, kad mes gaminomės kopėčias, kurios lengvai nusiima - tai yra, jeigu aš negaliu vaikų prižiūrėti (nes pvz. būnu tuo metu virtuvėje), aš tiesiog jas nuimu, ir Julius įlipti nebegali. Tiesa, Justas tuomet įlipa pro kitą pusę, be jokių kopėčių, bet kažkaip dėl jo jau nesijaudinu - kai jau ten užlipa, pats nulipti nebando - rėkia:). Be to, esame jau ganėtinai neblogai ir Justą išmokinę, kad jeigu pamato, jog Juliukas lipa, iš karto kviestų mus. Na, šitoj vietoj irgi yra būta kuriozų: užeinu į kambarį, žiūriu, kad Juliukas jau vos ne viršuje, o Justas stovi kopėčių apačioje. Paklausus, kodėl nepakvietė manęs, sako: "Juk AŠ saugau Juliuką!". :)
    Didelių nelaimių neturėjome, tačiau yra pasitaikę, kad Juliukas nukristų (ne nuo viršaus, ačiū dievui).
    Taigi, pavojų tikrai pasitaiko, todėl labai reikia žiūrėti. Bet aš ir šiaip vaikų praktiškai nepalieku vienų - juk ne tik kopėčiom gali sugalvoti laipioti, todėl man didelių problemų juos sužiūrėti nesudaro. Tačiau sprendimu gamintis būtent dviaukštę lovą tikrai esam patenkinti. Jie ten ne tik miega, bet ir žaidžia :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Va aš irgi turėjau mintį apie nuimamas kopėčias. Šiaip užmačiau pirkti, rodos, neblogą lovą - su aukštom apsaugom. Tai svarstau dabar. Tik jau tas kopėčias tada tektų patiems patobulinti kažkaip... Gal kažkaip būtų galima jūsiškes iš arčiau apžiūrėti? Kaip ten jūs pasidarėte?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Nufotografuosiu kiek vėliau šiandien tas mūsų kopėčias, ir įdėsiu į patį pranešimą - kitaip nemoku:)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Oi, Inga, ačiū labai! Ir jos kitu galu remiasi į grindis, ane? Aš tokią mintį ir turėjau, kad reik kablius pritaisyt prie kopetėlių, bet dar vakar kai vyrui pasakiau, tai jis man pasiūlė geriau virvę pakabint - atseit bus stabilumas tas pats, o padaryt paprasčiau... Parodysiu dar aš jam! :D

    AtsakytiPanaikinti
  12. Taip, kitas galas remiasi į grindis, tam tikru kampu - ne statmenai grindims stovi (iš pirmos nuotraukos šiek tiek galima matyti), bet mes būtent taip ir norėjom, nes pagalvojom, kad vaikams saugiau laipioti būtent tokiomis. Plius, kad kojos neslydinėtų, pačias pakopas vyras dar išklijavo tokiom švitrinėm juostelėm (nežinau, kaip pavadint:) ).
    Oi, su tais vyrais - man irgi būna, kad kai aš ką nors pasakau, tai tik žvengia ir bajerius mėto, bet užtenka kam nors "su autoritetu" tą patį pasakyti, ir žiū, jau pristato man kaip kokį genialų sumanymą :)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Oi, aš dar porą klausimų turėsiu :) Gal gali pasidalinti kontaktais firmos, kuri jums lovą pagamino? Ir kiek atsiėjo gamyba, jei ne paslaptis? :) Gal tikrai geriau ir mums gamintis, nei pirkt gatavą...

    AtsakytiPanaikinti
  14. Inga, gal galėtum užklausti vyro tų kontaktų? Būčiau dėkinga :)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Kai nusirašysi telefoną, duok žinot - pašalinsiu tą komentarą, kad nekabotų viešoj erdvėj

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveika Inga, sudomino mus ta Jusu lovyte, jei ne paslaptis kokia kaina pas meistra ja pagaminti?

      Panaikinti
  16. Anete, mes 700,00lt mokėjom. Jeigu ne iš tikro medžio, tai aš manau, kad galima ir daug pigiau pasidaryti - mums buvo problema, kad negalėjome rasti stalių, kurie sutiktų imtis lovytės gamybos (jiems čia gana mažas "projektas", ir niekas neapsiimdavo". Esam iki šiol labai labai patenkinti.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Mūsų naujuose namuose ir vaikų kambaryje nėra per daugiausiai erdvės, tai manau dviaukštės lovos vaikams puikiai tiktų tokioje situacijoje. Tik kažin ar vaikai būtų patenkinti tokiu pasirinkimu... Pastaruoju metu visai nieko nesidalina tarpusavyje, o čia turėtų net gi lova dalintis. Reikės pagalvoti apie tai. :)

    AtsakytiPanaikinti
  18. Milit, vaikams lova nereikia dalintis: vienas turi vieną aukštą, kitas - kitą:). Pas mus irgi visokių laikotarpių buvo. Buvo ir taip, kad eidavau skaityti pasakos pirma į pirmą aukštą, tuomet - į antrą. Nes nei vienas nesutikdavo į savo lovą įsileisti brolį:).

    AtsakytiPanaikinti