Darbeliai "Voveraitė drevėje"

Svečiavomės visai neseniai su Justuku pas vieną draugę, kuri neseniai susilaukė dukrytės. Apžiūrinėja Justukas mažylę, o aš klausiu: "Na, Justuk, norėtum turėti tokį lėliuką?". O jis pasižiūri į mane ir taip rimtai rimtai sako: "Aš juk turiu Liuliuką!".

Ir kaip čia man pačiai nesusiprotėjo: tiek pastangų įdėjus ir Juliuką pagaliau užsiauginus, kur gi čia svajosi apie naujus lėliukus?!

O vaikai auga tikrai greitai... Vat vakar, pavyzdžiui, mano Justas iš paprasto naminuko vaiko virto į darželinuką vaiką. Taip taip - nuo vakar dienos pradėjome lankyti darželį.

Iš karto pasakysiu, kad aš nesu iš mamų, kurios tiki darželio nauda, atseit be jo tai jau niekaip vaikas neįgaus socialinių įgūdžių, neišmoks dirbti kolektyve ir dar balai žino ko. Iš vaikystės darželį prisimenu kaip didžiausią košmarą, ir iki šiol dėkinga mamai, kad tuo metu, kol ji buvo namie ir augino vaikus, leido man į jį neiti. Taigi, ne tiek daug aš jo ir ragavusi. Ir visiškai, turiu pasakyti, man jo netrūksta.

Taigi, įsivaizduokit, kaip jaučiuosi, kai, pati būdama namie, vieną iš vaikų išsiunčiu į darželį! Tačiau iš tiesų, mano sprendimą lėmė keletas priežasčių:
- Visų pirma, gavome vietą pakankamai gerame darželyje. O turbūt net aiškinti nereikia, kad gavus vietą, rizikuoti, kad ji metus mūsų lauks, nesinorėjo;
- Nusprendžiau, kad iš tiesų būtų neteisinga daryti sprendimą remiantis vien neigiama savo patirtimi - juk kaip aš galiu būti tikra: galbūt Justas daug mieliau eitų į darželį, nei būtų su manim?!

Taigi, išėjom. Aš su skaudama širdim ir mintyse kurdama planus, kaip čia reikės gudrauti, kad išsaugoti vietą darželyje, jei paaiškėtų, kad kol kas šis sprendimas netinkamas, Justas - linksmai plepėdamas apie mašinas, kurios jo laukia darželyje.

Ir ką? Nors buvau nusiteikusi sėdėti su juo kartu darželyje, jau po valandos supratau, kad mano dalyvavimas visiškai nereikalingas. Todėl pusvalandžiui palikau žaisti vieną. Grįžusi buvau maloniai nustebinta, kai Justas pareiškė, kad jis namo neis, nes nori likti su vaikais ir eiti miegoti pietų.

Miegoti vis tik jis neliko (nebuvau tam pasiruošus), tačiau šiandien į darželį susiruošė su džiaugsmu. O aš jau irgi jaučiuosi žymiai ramiau. Kiek man pavyko pajusti, atmosfera darželyje labai gera, vaikai ne tik žaidžia (žaislų tai tiesiog marios ten), bet yra ugdomi muzikiniai (kaip tik kuomet aš buvau visi vaikai ėjo į salę, kur vyko muzikiniai užsiėmimai), gali lankyti baseiną (su tėvų sutikimu), sportuoja ir t.t. Taip, visa tai mes darome ir namie. Tik ta mūsų kompanija tokia labai jau ribota...

O grįžę namo, su mūsų išsiilgusiu Juliuku darėme darbelį, kurį užtikau savaitgalį, ir kurį iš karto įtraukiau į pirmąsiais "Reikia padaryti" darbelių gretas. O jei dar tiksliau, tai šis darbelis yra dviejų darbelių "sumiksuotas" variantas.

Mums prireikė ritinėlių nuo tualetinio popieriaus, kartono, klijų, medžio lapų ir paveiksliukų su voveraitėmis.

Visų pirma, iš senų žurnalų suradome dvi voveraičių nuotraukas. Tuomet tualetinio popieriaus ritinėliuose iškirpome po skylę, ir toje "drevėje" patupdėme po voverę. Iš kartono iškirpau medžių kontūrus, ištepiau klijais, o vaikai tuos kontūrus papuošė džiovintais medžio lapais. Viskas! Dabar beliko prisirinkti giliukų, riešutukų, kaštonų (tik mažesnių) ir maitinti išalkusią voveraitę.

Kaip galima pastebėti iš išsipūtusių Juliuko žandų, išalkusi buvo ne tik voveraitė :).

Šis darbelis man labai patiko dar ir dėl to, kad jis skatina vaiką skaičiuoti: galima prikrauti pilną drevę gėrybių, o paskui kartu su vaiku skaičiuoti, kiek riešutėlių, giliukų ir kaštoniukų Voverytė turi/suvalgė.
Tiesa, mums su skaičiavimu šiuo metu sunkiai... Nes Justas įsikirto, kad labai lengvai viską galima įvardinti žodeliu "Visi". Todėl jeigu klausi: "Kiek čia yra?", sako: "Visi".

Voveryčių paveiksliukus radome ne taip jau lengvai. Tiksliau, radome vieną paveiksliuką su voveryte, o kitą - su tuo kas-jis-bebūtų-gyviu iš "Ledynmečio", kuris lakstė giliuką įsitvėręs. "Ledynmečio" Justas nebuvo matęs, taigi buvo proga pažiūrėti šio filmo ištrauka su jo medelyje gyvenančia voveryte.