Vakar buvau be galo patenkinta savimi. Per nepilnas dvi valandas, kol mažieji miegojo, sugebėjau ir paruošti vakarienę šeimai, ir iškepti obuolių pyragą, ir net sumodeliuoti dar vieną skrebuką. Ai, tiesa, ir dar net radau laiko suorganizuoti vienos detektyvinės mįslės (apie jas kada nors gal parašysiu vėliau, bo čia toks tikrai be galo įdomus laisvalaikio praleidimo būdas, ypač kuomet tiesiog reikia stumti laiką, pvz. važiuojant mašina)spėjimą-narpliojimą supermama.lt forume.
Tiesa, ne visai viskas vyko per dvi valandas (pvz. tešlą pyragui jau buvau pasiruošusi), bet iš esmės, vis tiek baisiai savimi didžiavausi. Ypatingai dėl skrebuko, nes eilinį kartą jau galvojau, kad į konkursą niekaip nespėsiu, o prašau - ėmiau, ir spėjau.
Šio konkurso tema buvo "Įkvėpta muzikos". Mane iš karto tema labai patraukė. Bet kaip kokia studentė, tempiau iki paskutinės dienos, o tada puoliau keisti pasirinktą temą, užmačiau, kad neturiu reikiamų nuotraukų, vėl iš naujo galvojau... Bet rezultatą, kaip ne kaip, turiu. Ir džiaugiuos, kad albumas dar pasistūmėjo į priekį.
Šiuo savo darbeliu norėjau įamžinti pirmąjį (ar bent jau pirmąjį, kurį radau :) ) meilės laiškelį Pauliui.
Buvo Pauliaus klasėje tokia miela miela mergytė. Ir kiek aš bevartau mokyklos nuotraukas, ji su Paulium visada šalia: tai sėdi kartu, tai kalbasi, tai išsirikiavę eilėje stovi... Vis kartu. O vat paskutinėje klasėje (Paulius mokėsi pradinėje mokykloje, tad ketvirta klasė jiems buvo paskutinė toje mokykloje) tarp Pauliaus striukės kišenių (ginkdiev, nesiknisau specialiai - tiesiog ruošiausi striukę plauti) radau tos mergaitės meilės laiškutį Pauliui.
Skrebukas susidėliojo labai greitai (kitaip ir būti negali, nes norėjau spėti į konkursą), tačiau, bent jau man taip atrodo, visos detalės labai sukrito į temą:
- nuotrauka, kurioje Paulius ir ta mergaitė iš padilbų žvelgia vienas į kitą,
- balandis (labai gražus, ar ne? :)Pati piešiau), atnešantis meilės laiškelį,
- ramunė, kurios simbolika "Myli/nemyli" man labai imponuoja,
- daina, kurią aš be galo mėgstu ir kuri yra viena iš turbūt dviejų dainų, kurias moku pagroti gitara: "Mes mokomės toj pačioj klasėj/Mane ji taip stebi nedrąsiai./Kodėl ji nuo žvilgsnio parausta,/Atspėti ne taip jau sunku.Todėl, kad aš jai patinku"
Dar kaip ir trūksta skrebukui pavadinimo, bet kol kas apsistojau be jo.
Dėl turbūt suprantamų priežasčių, mergaitę nuotraukoje retušavau.
Ką dar būtų galima pridurti? Turbūt tai, kad pagaliau pagaliau prisiruošiau užsirašyti į "skrebukinimo" kursus - laukiu nesulaukiu :). Ir dar tai, kad vaikai iš tikrųjų turėtų būti atsargūs su savo meilės laiškeliais :).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą