Pildome šeimos (ką ten šeimos, visos giminės!) medį

Paskutiniai metai mums buvo neįtikėtinai dosnūs užsienietiškais giminaičiais. Kai dar buvom vaikai, vis juokais pasiguosdavom, kad kokia neteisybė: visi turi giminių užsieny, kurie jiems visokias gėrybes siunčia (gi anksčiau tik tame ir buvo įdomumas ir privalumas tų užsienietiškų giminaičių), tik mes ne. Tačiau teisybė vis tik yra pasaulyje! :) Va, prieš gerus metus netikėtai suradome pražuvėlius gimines Venesueloje, o visai neseniai kiti giminaičiai - jau iš Brazilijos - patys susirado mus. Taip sakant, svajok atsargiai, bo svajonės pildosi:).

Tačiau su tais naujai atrastais artimaisiais ne vien džiaugsmas, bet ir vargas, turiu pasakyt. Tegul ir malonus, bet vis tiek. Nes atslūgus džiaugsmo euforijai, prasideda kantrus darbas, pristatant Lietuvą ir supažindinant juos su likusia giminės dalimi (kuri, beje, mūsų atveju, netgi labai plati). Tiems iš Venesuelos energija gana greitai baigėsi, bet vat tie iš Brazilijos daug gilesni: paviršutinio pristatymo jiems neužtenka: jie nori kapstytis giliai, vis klausinėja manęs tiek apie pačią Lietuvą, jos kultūrą ir papročius, tiek apie mūsų pačius šaknis, prosenelius, apylinkes, kur jie gyveno, kuo vertėsi ir t.t. Ir taip besistengiant sąžiningai atsakinėti, sulyg kiekvienu klausimu aš vis labiau ir labiau suvokdavau, kiek iš tiesų mažai apie savo šaknis žinau.

Tai štai dabar pristatysiu Jums vieną iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu buvau tiek apleidusi šį blog'ą: kadangi paviršutinių atsakymų aš ir pati nemėgstu, ir jeigu kažko imuosi, tai stengiuosi daryti kaip įmanoma geriau, braziliškų artimųjų paskatinta vėl ėmiausi šeimos medžio, kurį buvau pradėjusi pildyti prieš kelis metus, atgaivinimo.

Ar Jūs jau bandėte pildyti savąjį? Jeigu ne, siūlau pradėti kad ir šiandien. Nes, kaip žinia, sulyg kiekviena diena prisiminimai krenta vis gilyn į praeitį, ir juos atkapstyti darosi vis sunkiau ir sunkiau. Galų gale, juk kartais ir paklausti nebebūna, ko... Pavyzdžiui, man tikrai gaila, kad tokia mintis man nešovė į galvą dar tuomet, kai močiutė buvo gyva. Galbūt, jeigu būčiau susigrizbus anksčiau, dabar man netektų diena iš dienos pėdinti į Archyvų departamentą, tikintis ką nors naudingo išpešti ten.

O jeigu ir Jūs sugalvotumėt prisėsti prie savojo medžio, štai keletas patarimų iš asmeninės (ir ne visai) patirties.

Aš savo paieškas pradėjau nuo specialiai tam sukurtos programos http://www.geni.com/. Surašiau visus man žinomus asmenis: pusbrolius, pusseseres, tetas, dėdes, senelius... Ir kuo labiau tas medis plėtėsi, didėjo, tuo smagiau darėsi: vėliau pati programa gali duoti detalias ataskaitas apie tam tikrus giminei būdingus faktus tokius kaip vidutinė gyvenimo trukmė, geografinis sėslumas, populiariausi vardai, vaikų skaičius šeimoje ir t.t.
Teisybę pasakius, tų šeimos programų yra sukurta tikrai ne viena. Tuo metu, kai pradėjau pildyti medį, aš labai į tai nesigilinau, ir pasirinkau tą, kurią rekomendavo draugė, tačiau jeigu Jums būtų įdomu, galima paskaityti štai čia apie tai, kokios programos šiai dienai yra rinkoje.

Sekantis žingsnis būtų visų artimųjų (geriausia pradedant nuo vyriausiojo giminėje) apklausa. Internete galima rasti net galybę pavydinių interviu formų tam reikalui, aš naudojausi šiais praktiniais patarimais.

Dar didelis informacijos šaltinis yra kapinės, kuriose ilsisi šeimos protėviai - patartina tiesiog pasivaikščioti jose, ir nusifotografuoti visus antkapius, kuriuose matote savo pavardę. Vėlgi, reiktų tik prisiminti tą faktą, kad aklai pasitikėti antkapiuose pateikta informacija nereiktų.

Paskutinis žingsnis visame šiame procese būtų apsilankymas Lietuvos Archyvų departamente, kur saugomi visi bažnytiniai įrašai. Aš norėjau būti gudresnė (t.y. išvengti tiek apklausų, tiek pasivaikščiojimo kapinėse), todėl galima sakyti peršokau kelis etapus ir iš karto užsirašiau į Lietuvos Archyvų departamento skaityklos skaitytojų gretas, bet, turiu prisipažint, ėjimas prie rezultato nuo kito galo labau jau daug naudos man neatnešė. Todėl artimiausiu metu vis tik planuoju daryti taip, kaip priklauso.

Didžiausios problemos, su kuriomis susidūriau Archyvuose, buvo šios:
a) Tai yra žiauriai imlus laikui procesas: vienu metu gali užsisakyti tik 10 bylų, kurios tau atnešamos po dviejų parų. Tik pervertus bylas gali užsisakyti naujas. Žodžiu, informacijos paieškoms geriausiu atveju gali skirti kas antrą dieną.
b) Dauguma įrašų yra rusų arba lenkų kalba, o man tiek su viena, tiek su kita jų yra tikra vargo vakarienė. Teoriškai, bent jau rusiškuosius įrašus, galėčiau nusikopijuoti ir paprašyti, kad koks rusakalbis juos išverstų, bet praktiškai tai yra sudėtinga vien dėl to, kad aš net sunkiai sugebu iššifruoti, kur mano pavardė užrašyta... O juk nekopijuosi gi visų bylų iš eilės...

Kita vertus, negaliu sakyti, kad tos išvykos į departamentą buvo visai bevaisės: radau savo prosenelių tuoktuvių įrašą. Man pasisekė, kad įrašas buvo darytas lietuvių kalba (visiškas atsitiktinumas), todėl galėjau aiškiai įskaityti ir tuoktuvių datą, ir jaunųjų tėvų (taigi, mano proprosenelių) vardus ir pavardes.

O štai dar keletas nuorodų, susidomėjusiems šeimos medžio pildymu (man labai pagelbėjo):
Patarimai pradedantiesiems
Diskusija mamų forume (kaži, ar yra tema, kuria mamos nediskutuotų? :) )
Kaip pasidaryti šeimos medį

Įrašą iliustruojanti nuotrauka paimta iš čia. Esant norui, galima užsakyti ir tokio ar kitokio formato medį su Jūsų šeimos nuotraukomis. Beje, labai gražius šablonus galima išgauti ir su programa http://www.geni.com/. Mane, žvelgiant į SAVO medį, apima tiesiog nerealus jausmas. Ir kuo daugiau kapstaisi, kuo giliau lendi į praeitį, tuo didesnis entuziazmas apima. Taip, galima galvoti, kad šaknims tirti kiekvienas žmogus neturėtų skirti labai jau daug savo gyvenimo laiko (pavyzdžiui, mano mamos įsitikinimu, kiekvienam mūsų yra skirtas pakankamai mažas laiko tarpas įvykdyti savo misiją žemėje, todėl to laiko neturėtumėm eikvoti tam, kad išsiaiškinti, ką savo metu veikė tie, kurių jau nebėra), tačiau iš kitos pusės, aš palaikau mintį, kad nei vienas mūsų protėvis nenusipelnė būti užmirštas.

Tikiuosi, kad ir Jus pavyko sudominti :).