pirmadienis, balandžio 04, 2011

Spektakliai vaikams: sužavėję mus ir nelabai

Paskutiniu metu viena populiariausių veiklų mūsų namuose - namų teatras. Liepia Justas man iš spintos ištraukti "foto užuolaidą", užtempiam ją ant jo lovos ir, nertųjų pirštukinių gyventojų pagalba, statome spektaklį. Tiesa, man garbė būti scenoje buvo suteikta tik vieną kartą - tą patį pirmąjį. Nuo to laiko savo sugebėjimus galiu demonstruoti tik žiūrovams skirtoje zonoje, nes scenoje ir be manęs yra kam reikštis.


Galbūt todėl ši pramoga taip greitai tapo populiari mūsuose, kad paskutiniu metu labai jau dažnai vaikštom į spektaklius. Turbūt kiekvieną savaitgalį vis kokį naują pamatom. Vieną kartą pranešimą apie matytus spektaklius buvo patalpinusi Vaida. Tuomet mes dar tik ruošėmės atidaryti savąjį teatro lankymo sezoną, tad su dideliu susidomėjimu perskaičiau visą įrašą. Šis mano įrašas irgi bus tarsi tokia mini mūsų matytų spektaklių apžvalga. Bet rašau ne todėl, kad galvoju, jog kam nors tai bus labai naudinga ar įdomu (aišku, be galo džiaugsiuos, jeigu taip bus!), o todėl, kad esu be galo supykusi. Taip supykusi, kad net verdu savy. Bet apie viską iš eilės.


Jau prieš gerus porą mėnesių atsisėdau ir sudariau mūsų norimų aplankyti spektaklių sąrašą. O kad nepamirščiau, viską kruopščiai sužymėjau Beatos planavimo kalendoriuje. Kadangi vienas mūsų žiūrovas dar yra pakankamai jaunas (Juliui tik 1,9m), ypatingo mano dėmesio sulaukdavo spektakliai, kurie turėdavo žymą "Vaikams nuo 1.5m". Ir ką jūs sau galvojat? Nuėjom šiandien visi į ilgai planuotą Raganiukės teatro spektaklį "Mažojo dinozauriuko istorija", kur, pagal spektaklio aprašymą, tikėjausi kažkokių linksmų dinozauriuko, netikėtai išsiritusio šiandienos pasaulyje, nuotykių, o išvydau... visišką niekalą. Nu tokį niekalą, kad visą spektaklį aš be žado žvalgiausi aplink į sausakimšą žmonių salę, o galvoje sukosi tik viena mintis: "Krizės Lietuvoje tikrai nėra. Jeigu jau net į tokį šlamštą galima sukviesti pilną salę žmonių, vadinasi, krizės Lietuvoje tikrai nėra". Nu rimtai. Aš nesu kokia tai nusimananti spektaklių ekspertė ar kritikė, bet tai, ką išvydau šiandien, perlipo per visus mano įsivaizduojamus rėmus. Vat, pavyzdžiui, epizodai iš spektaklio, mane tiesiog verčiantys iš koto:


  • Išsirita dinozauriukas iš kiaušinio, ir gailiu balsu cypsi: "Ko-ko-ko". Viena sesutė-lobių ieškotoja iš karto nusprendžia: "Aš žinau! Tu nori coca-colos!". Na, čia, atseit, labai juokinga ir visi leipsta juokais. Kita sesutė, supratingesnė, pataiso: "Ne, maži vaikai nori pieno!"

  • Atsiveda tą žvėriuką-dinozauriuką sesutės namo ir aprodo jam savo kambarį: "Čia (pačioje pagrindinėje vietoje) televizorius. O čia mūsų rūbų spinta". Taip sakant, pagrindiniai vaikiško kambario atributai. Ne žaislai, žaidimai, knygos, o televizorius ir rūbai. Ai, dar vėliau užsimena, kad kažkur kampe, kur nesimato, stovi jų lova. Televizorius ne be reikalo stovi pirmame plane - neužilgo jis, aišku, įjungiamas ir jame pasirodo didžiapapės moterys, pranešinėjančios naujienas.

  • Aprodžiusios kambarį, sesutės ima tikrinti, ar tikrai viskas su tuo dinozauru gerai. Ir staiga - o varge! - paaiškėja, kad dinozauras neturi temperatūros. Staigiai iškviečiama greitoji t.y. sesės pasiknisa savo rūbų spintoje ir, apsirėdžiusios kaip seselės bei kaukdamos kaip sirena, pasirodo scenoje. Ilgai nesiceremonijusios suleidžia vargšui dinozaurui į uodegą didelę dozę vaistų, ir tas verkdamas nuklibinkščiuoja. Ot gera reklama daktarams. Taip sakant, skiepykime baimę jau nuo ankstyvos jaunystės.

  • Iš pradžių dinozauro visą kalbos žodyną sudaro tik žodis "Mama". Bet vos tik jis sugeba suregzti sakinį, dvi gelbėtojos nusprendžia,kad dinozauras jau pakankamai paaugo, o paaugusius vaikus reikia vesti... Na gi, spėkite, kur gi visi veda paaugusius vaikus? Aš nežinau, kiek turėčiau būti įkalusi, kad atsakyčiau, jog "Į restoraną", bet, pasirodo, ši vieta ir yra būtent tai.

  • Praleidžiam epizodą gatvėje, nes jis (bene vienintelis) man pernelyg neužkliuvo (na, pakartoti vaikams taisykles, kaip reikia elgtis gatvėje niekada nėra blogai) ir atkeliaukime į žadėtą restoraną. Kuris yra ne bet kur, o KOSMOSE! Garbės žodis, tas, kas rašė scenarijų, vaizduotės trūkumu skųstis neturėtų: tu man sugalvok pasakoje apie dinozauriuko nuotykius Vilniaus mieste įtraukti ir apsilankymą kosmose, kur tave aptarnauja tikri ateiviai, o balsas iš lubų šaukia: "Kriminogeninė situacija! Kriminogeninė situacija!". (Net nebandžiau klausti Justo, ar jis bent kokį supratimą turi, ką šis žodis reiškia)

  • Turbūt net nereikia pasakot, ką mergaitės pasiūlė dinozauriukui užsisakyti restorane. Tai aišku, kad picą! Nes tai pats skaniausias maistas. Viso valgio metu mergaitės mokė dinozauriuką, kaip reikia gražiai elgtis, bet man užstrigo vienas momentas, kuris nebuvo labai užakcentuotas: suvalgiusios picą, lėkštes jos sviedė tiesiog į užkulisius. Vat taip paprastai: "Buvo labai skanu!!!". Ir tik tėkšt lėkštę į šoną nuo savęs.

Lygių lygis. Sėdėjau ir bandžiau vis susitarti su savim, kad nuo šiol Raganiukės teatrą pamirščiau ir iš tolo lenkčiau, bet iš tiesų, žinau, kad bent jau kurį laiką taip nebus. Viena, Raganiukės teatras yra labai jau arti mūsų namų... Praktiškai pėstute galim nueiti. O šiai dienai (kai labai norim išvengti neplanuoto vaikų nulūžimo mašinoje), atstumas iki teatro mums gana svarbus. Antra, esu įsigijus Raganiukės teatro abonementą, ir tikrai ketinu jį visą sunaudoti.


Na gerai, šiek tiek pykčio jau išliejau. Teisybės dėlei dabar reiktų pasakyti, nepaisant to, kad dauguma (bent jau kiek man teko matyti) Raganiukės teatro spektaklių didele menine verte nepasižymi, į kai kuriuos jų mielai nueičiau ir dar kartą. Taigi, keletas žodžių apie juos.


Visų pirma, Katinėlis ir Gaidelis. Tai buvo pirmas spektaklis, į kurį mes nuėjome su Juliuku. Kaip ir eidama į pirmuosius spektaklius su Justu, rankinuke nešiausi galybę visokiausių gėrybių, bet jų taip ir neprisireikė: Julius stebėjo spektaklį išpūtęs akis ir man nuo kelių net nebandė nusiristi. Tikrai linksmas ir spalvingas spektaklis, atitinkantis žymą "Vaikams nuo 1.5m".


Mažylis ir Karlsonas. Šiame spektaklyje lankiausi dar "Pauliaus laikais", tad mano įspūdžiai apie šį spektaklį tikrai nėra švieži (vis tik, šiek tiek metų prabėgo), tačiau šis spektaklis taip pat stovi mano planuojamų aplankyti spektaklių sąraše. Mane šis spektaklis labiausiai veža dėl vienos Karlsono atliekamos dainos. Teisybę pasakius, vien dėl jos net įsigijau Raganiukės platinamą dainų kasetę. Ta daina yra taip vadinama Mano Liūdesio daina (na, kiekvienas mūsų turbūt po tokią turime). Tai va, kai man liūdna t.y. jaučiuosi vieniša ir nelaiminga arba tiesiog šiaip noriu pabliauti, užsileidžiu tą kasetę. Nedažnai taip būna, bet vis vien. Ir galiu pradėti šnirpšti jau vien išgirdus pirmuosius dainos akordus ir žodžius: "Suaugę žmonės labai rimti. Labai protingi. Labai užimti./ Nors kartą nuo savo darbų atsitrauki, užmerki akis ir atverkite širdį - kiekvieno vaikystė kažkur tebelaukia!", o jau kai Karlsonas kviečia skambint jam ("Skambinkit naktį. Skambinkit rytą. Skambinkit man bet kokiu laiku./Skambinkit skambinkt, kai būna linksma, o ypač kai liūdna, sunku"), tai jau būnu kaip reikiant įsiraudojus.


Esu į šį spektaklį nusivedusi ir Aušrinę, kai ši buvo dar visai mažytė. Ji labai įdėmiai klausėsi tos dainos, vėliau, po spektaklio, nunešė ir įteikė Karlsoną vaidinusiam aktoriui gėlytę, o šis šnipštelėjo jai į ausį, kad užėjus liūdesiui ji būtinai nepamirštų jam paskambinti. Aušrinė grįžo pas mane į salę visa laiminga, o paskui, pakeliui namo, kad čiups mane už rankos: "Inga, gi jis man savo telefono numerio nepasakė! Kaip aš jam paskambinsiu?!!! :). Ech, tikrai, su šiuo spektakliu mane sieja daug gražių prisiminimų. Nugrimzdau į juos, ir jau pamiršau, kad iš tikrųjų labai pykstu ant Raganiukės teatro dėl šios dienos spektaklio:)


Kad jau pradėjau šiuo teatru, tai šiek tiek užsiminsiu ir apie kitus jų spektaklius, į kuriuos neseniai ėjome arba ruošiamės eiti.


Pifo nuotykiai. Apie šį spektaklį man yra sunku kalbėti objektyviai - tai mano mylimiausias vaikystės spektaklis, kurį mačiau jau tikrai nežinau, kiek kartų. Raganiukės pastatymas nei iš tolo neprilygsta tąjam, kurį nešiojuosi širdyje ir atmintyje, tačiau nepaisant to, visai smagiai praleidome laiką jį žiūrėdami.


Mergaitė ir Lokys - buvom su Paulium, dabar ruošiamės eiti su Justu.


Na, užteks apie Raganiukę.


Kita teatras, kuriame mėgstame lankytis, yra Vilniaus Lėlės teatras. O mažosios salės spektaliukai patiems mažiausiems žiūrovams yra tiesiog fantastiški. Gaila tik, kad Mažosios Salės spektaklių laikas mums yra tiesiog žiaauriai nepatogus (abu džigitai tuo metu miega). Iš tiesų, man patinka absoliučiai visi Lėlės teatro spektaliai (tiek, kiek jų mačiau), o pats pats pačiausias spektaklis yra "Pasaka apie Vėžliuką" . Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Ir su Pauliumi daug kartų matėme jį, ir su Justu jau kartą ėjome. Ir vat dabar dar ir Julių pasiimsime. Net keista: koks dešimt metų prabėgo nuo paskutinio apsilankymo šiame spektaklyje, o viskas ten lygiai taip pat, kaip ir tada. Ta prasme, geraja prasme keista. Viskas man ten tobula: ir aktorių vaidyba, ir dainos, ir dekoracijos.


Pagal Vaidos rekomendacijas apsilankėme ir Stalo Teatro "Peliukas gitaroje". Na... Aš esu labiau tokių tradicinių spektaklių mėgėja, tas iš pradžių šis modernas mane kiek pribloškė. Ir Paulius vis šnairavo į mane, tarsi klausdamas: "Ir į kokią nesąmonę mane čia atsitempei?!!!" Tačiau Peliukas buvo fantastiškas! Vien dėl jo buvo verta eiti. O tai, kad po spektaklio vaikai galėjo su juo susipažinti ir pabendrauti, juos (o tuo pačiu ir mane) emociškai iškėlė aukštai aukštai į viršų. Veik iki debesų :).

Na, mūsų patirtis su spektakliais daugiau-mažiau tokia. Kokia būtų Jūsų? Gal turit ką rekomenduoti mažiausiems?:)

10 komentarų:

  1. na kad ir kaip mums patiktų spektakliai, kažkaip retokai mes išsiruošiame ten :(
    Vienas iš lėlių teatro spektaklių yra "Muzikinė dėžutė" http://www.livejournal.com/support/faqbrowse.bml?faqid=158 - ėjome su šiek tiek virš 2 metų vaiku ir jam patiko. Nors pagal mane čia labiau tėveliams arba vyresniems vaikams suprantamas spektaklis.
    Kitas lėlių teatro spektaklis "Katės namai" http://www.teatraslele.lt/lt/spektakliai/vaikams/kates_namai Patiko abiems vaikams (mažajam buvo šiek tiek virš 1,5 metų - išsėdėjo puikiausiai. Na bet jis pas mus ir metų neturėdamas stebėdavo visokius pasirodymus. Šiaip tikrai neblogas spektaklis.
    O štai per kažkurią mugę žiūrėjome gatvėje spektaklį apie poną Pančą (Šiaulių lėlių teatro), tai tikrai įspūdžiai mano buvo baisūs, turbūt kaip ir Jūsų apie to mažojo dinozauriuko. Visa spektaklio esmė - kuo labiau visus primušti...

    AtsakytiPanaikinti
  2. O! Super įrašas! Labai naudingas!
    Mudvi su Aušrinute buvom gal spalio ar lapkričio mėn Raganiukės teatre, žiūrėjom Katinėlį ir gaidelį. Pirmą kartą teatre lankėmės tada (1 m 8-9 mėn). Tai Aušrinei laaaabai patiko, žiūrėjo išsižiojusi ir iki šiol prisimena ir pasakoja, kaip ten buvo, ką matė. Tai net namuose teatriuką pasidarėm :) http://www.facebook.com/album.php?aid=2046509&id=1148113497&l=abba1ca0d6
    Bet po tos pramogos ji man taip susirgo... Ten salėj žiauriai karšta buvo, o tik išėjus (na ten foje ar kaip pavadint) gana šalta :( Tai vienžo... Kažkaip po jos to tokio įspūdžio labai norėjosi man vestis ją dar ir dar į kokius spektaklius, bet vis baisu buvo, kad vėl neapsirgtų, tai per žiemą niekur ir nebėjom. Dabar buvau susigundžiusi jau keliaut į tą dinozauriuką, bet gerai, kad paskaičiau tavo atsiliepimą - nebeisim tikrai.
    Manau, bandysim į Lėlės arba į Keistuolių teatrą eiti kada artimiausiu metu, jei pavyks...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oi, Indre, jūsų teatras toli lenkia mūsiškę užuolaidą :). Vis galvoju, kad ir mums reikia kokį tokį mechanizmą susikonstruoti, bet vis neprisiruošiu.
    Visiškai nesistebiu, kad Aušrinėlė susirgo: ten kažkokia tragedija su vėdinimu: viduje karšta, po spektaklio reikia apsivilkti striukes, o jos - ledinės. Paskutiniu metu aš jau net nepridavinėdavau vaikiškų rūbų į rūbinę, nes net baisu būna jais rengti.
    O į Lėlės teatrą tai būtinai nukeliaukit - man tai ten pasakiški spektakliukai:).
    Keistuoliuose nesu buvusi, nors įsivaizduoju, kad ten spektakliai tikrai labai aukšto lygio. Tik tiek, kad, kiek žiūrėjau, labai jau ilgi. Tai vis gąsdinuosi, kad gal neišsedėsim...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Rebodana, ačiū už rekomendacijas! Katės namus esam su Paulium žiūrėję, labai patiko. O Muzikinėj dėžutėj tai nesam buvę.

    AtsakytiPanaikinti
  5. aš visai pamiršau paminėti, kad Stalo teatro pasirodymus tai net kelis esame mate. Na lanko mūsų vaikai tokią mokyklėlę, kur Saulė dėsto teatro pamokėles. Vaikams labai patinka! O per spektakliukus irgi visi išsižioję sėdi. Reikės jau kada ir iki teatro nusigauti, nes tikrai mums labai patinka.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Rebodana, o Saulė tai ta aktorė, kuri su Peliuku vaidina? Ji man labai labai patiko. O tos teatro pamokėlės kokio amžiaus vaikams skirtos? Reikės pasidomėti, nes maniškiams irgi teatras labai patinka.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Taip, Saulė - aktorė.
    Na mokyklėlė, kurią mes lankome nėra vien teatro pakraipos. Ten yra įvairūs užsiėmimai (muzika, dailė, teatras, sportas, anglų), vienas kurių yra teatras. Mokyklėlė - Saviraiškos studija (Kaštonų g. 1). Teatro pamokėlės prasideda nuo 2 m. amžiaus - būna kartą per savaitę. O nuo 3 metų - kas antrą savaitę (nes kaitalioja su anglų). Praeitais metais teatrą vedė kita aktorė, tai man asmeniškai kažkaip nelabai patiko, nors vos kelis kartus buvau, o štai Saulės pamokėlės tikrai labai nuostabios na bent jau tokie vaikų atsiliepimai :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Supratau. Na, pažiūrėsiu, kaip čia man gausis. Šiaip, aš gana tokia tinginė su visokiais būreliais mažyliams, tik teatras sudomino :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. apie stalo teatrą nuomonės mūsų panašios... na, man vilniaus mažasis teatras vis tik labiausiai - muzikos ten daug, veiksmo irgi, be to pakankamai tradicinis

    AtsakytiPanaikinti
  10. Simona, apie Vilniaus Mažąjį teatrą niekada net pagalvojus nebuvau... O pažiūrėjau jų repertuarą, jie tikrai turi spektaklių vaikams ir, kas man patiko, net ir paprastom dienom (na, kol dar negrįžau į darbą, galiu sau leist darbo dienom į spektaklius vaikščiot:) )

    AtsakytiPanaikinti