Sulyg kiekviena diena jaučiu, kaip sunkiau ir sunkiau darosi išvesti Justuką į lauką: aš jau vos pilvą panešu, ką jau bekalbėti, kad dar ir Justuką turiu tempti! Šiaip, viskas būtų dar normaliai tame lauke: pradėjome dabar eiti į smėlio dėžę, kurioje kapstosi ir daugiau vaikų, kiekvienas su savais žaislais, tad kaip ir būtų visai viskas paprasta ir linksma. Tačiau bėda ta, kad ramiai pasėdėti šalia smėlio dėžės aš vis tiek negaliu: kur buvęs, kur nebuvęs Justukas suktai nusišypso man, apsisuka ir dumia nuo smėlio dėžės kiek tik jo trumpos kojytės leidžia. O aš su savo didžiuliu pilvu lapatai lapatai bandau jį pagauti. Nu linksmumo tai jokio tame nėra...Galvojat, prie ko čia ta saldžiarūgštė vištiena? Ogi tuoj prieisim prie to.
Šiandien namie valgyti buvo sočiai: šaldytuve gulėjo dar iš vakaro Neriaus kepta žuvis, ant stalo stovėjo šaltibarščiai su bulvėmis, o kur dar visokis kitoks gėris, kurį irgi kuo puikiausiai galima valgyti... Žodžiu, kadangi mirti iš bado tikrai negrėsė, aš buvau visiškai tvirtai nusprendusi, kad nieko šiandien negaminsiu. Tačiau vos tik pamačiau prie mūsų (o mes su Justuku ir buvome prie jau aukščiau minėtos smėlio dėžės) ateinantį Paulių, iškart persigalvojau, ir pasišoviau jam padaryti saldžiarūgštę vištieną, jeigu tik jis pažais su Justuku, kol aš nueisiu iki parduotuvės (na, čia tik tos, kurios augina vaikus namie, gali suprasti, kokia palaima yra kartais išeiti į parduotuvę PAČIAI SAU VIENAI). Turėjau ką nors pažadėti, nes Paulius nei žuvies, nei šaltibarščių (nei dar krūvos patiekalų, bet tiek tikrai nesiplėsim) nevalgo.
Taigi, Pauliukas liko su Justuku, o aš (jau vėliau, kai grįžom) kibau į darbą. Kadangi rezultatas man visai patiko, dalinuosi receptu:
Reikės:
- 350g vištienos filė
- kukurūzų krakmolo
- vieno kiaušinio baltymo
- 1 v. š. vandens
- druskos, pipirų
- 2 šaukštų cukraus
- ½ škšt cinamono
- 1 šaukštelio imbiero miltelių
- 1 česnako
- 2 sutarkuotų morkų
- multivitaminų sulčių
- 2 v.š. ryžių acto
- 3 v. š sojos padažo
- aliejaus (kepimui)
Vištieną supjaustom gabaliukais, pabarstom druska ir pipirais. Išplakam kiaušinio baltymą, įpilam šaukštą vandens ir dedam kukurūzų krakmolą (aš dėjau, kad masė būtų tokia tąsi.) Į šią košę dedam vištienos gabaliukus ir gerai išmaišom.
Dabar į keptuvę pilam aliejų, ir gerai jį įkaitinam. Sudedam vištienos gabaliukus ir juos pakepinam (greitai jie iškepa, gal kokios 4 minutės ir viskas). Ištraukiam gabaliukus, ir sudedam ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalus.
Tuomet darom padažą. Aš viską ruošiau toje pačioje keptuvėje. Kadangi man aliejaus pasirodė per daug, dalį aš jo pašalinau (tačiau vėliau, sudėjus morkas, pasigailėjau ir vėl dapyliau).
Supjaustom smulkiai česnaką, ir pačirškinam, kol suminkštės ant aliejaus. Dedam tarkuotas morkas, ir jas taip pat pakepam. Na, ir kraunam visus prieskonius: cinamoną, imbierą, cukrų, actą, sojos padažą... Kad nebūtų padažas toks jau visai tirštas, pilam sulčių (aš neturėjau multivitaminų sulčių, tad pyliau tokias, kokias turėjau).
Po truputį (kad nepadauginti) dedam kukurūzų krakmolo, kad sutirštėtų.
Kai jau turime tokį padažą, kuris mums patinka, atgal sudedam vištienos gabaliukus, viską sumaišom, pašildom ir – viskas, galima sėsti prie stalo! Mes valgėm su virtom bulvėm, bet turbūt šis patiekalas (juk a la kinietiškas, kaip ne kaip) geriausiai tinka su ryžiais, tik kad mano Paulius ryžių nevalgo (ir ką tokiems vaikams gaminti, a?)
O dabar pabaigai – perliukas: komentaras svarbiausio žmogaus, dėl kurio ir buvo gaminamas šis tikrai paprastas, bet skanus patiekalas t.y. Pauliaus: “Būtų visai nieko, jei ne tos morkos. Ir jeigu vištiena būtų kaip tikra saldžiarūgštė, o ne tokia keista…”. Na, tipo, suprask: jeigu viskas būtų kitaip, tai gal man ir patiktų…
Bet šį kartą, skirtingai nei kitais milijonais kartų kuomet jis mano pastangas įvertina kaip nors panašiai, aš visiškai nesukau galvos: mačiau, kokiu tempu jis ištuštino savo porciją, o tai tikrai šį tą reiškia. Taigi, gaminsiu tai ir ateityje :). Tikrai gaminsiu, nes ir Nerijus šveitė vieną porciją po kitos, ir Justas kur buvęs, kur nebuvęs taikėsi lėkštėje prasisukti...
Aišku, kad receptą ne pati sugalvojau- jau turbūt minėjau, kad virtuvėje menu nelabai linkusi užsiminėti. Receptą radau internete, tačiau dabar niekaip negaliu rasti originalios nuorodos...
- 350g vištienos filė
- kukurūzų krakmolo
- vieno kiaušinio baltymo
- 1 v. š. vandens
- druskos, pipirų
- 2 šaukštų cukraus
- ½ škšt cinamono
- 1 šaukštelio imbiero miltelių
- 1 česnako
- 2 sutarkuotų morkų
- multivitaminų sulčių
- 2 v.š. ryžių acto
- 3 v. š sojos padažo
- aliejaus (kepimui)
Vištieną supjaustom gabaliukais, pabarstom druska ir pipirais. Išplakam kiaušinio baltymą, įpilam šaukštą vandens ir dedam kukurūzų krakmolą (aš dėjau, kad masė būtų tokia tąsi.) Į šią košę dedam vištienos gabaliukus ir gerai išmaišom.
Dabar į keptuvę pilam aliejų, ir gerai jį įkaitinam. Sudedam vištienos gabaliukus ir juos pakepinam (greitai jie iškepa, gal kokios 4 minutės ir viskas). Ištraukiam gabaliukus, ir sudedam ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalus.
Tuomet darom padažą. Aš viską ruošiau toje pačioje keptuvėje. Kadangi man aliejaus pasirodė per daug, dalį aš jo pašalinau (tačiau vėliau, sudėjus morkas, pasigailėjau ir vėl dapyliau).
Supjaustom smulkiai česnaką, ir pačirškinam, kol suminkštės ant aliejaus. Dedam tarkuotas morkas, ir jas taip pat pakepam. Na, ir kraunam visus prieskonius: cinamoną, imbierą, cukrų, actą, sojos padažą... Kad nebūtų padažas toks jau visai tirštas, pilam sulčių (aš neturėjau multivitaminų sulčių, tad pyliau tokias, kokias turėjau).
Po truputį (kad nepadauginti) dedam kukurūzų krakmolo, kad sutirštėtų.
Kai jau turime tokį padažą, kuris mums patinka, atgal sudedam vištienos gabaliukus, viską sumaišom, pašildom ir – viskas, galima sėsti prie stalo! Mes valgėm su virtom bulvėm, bet turbūt šis patiekalas (juk a la kinietiškas, kaip ne kaip) geriausiai tinka su ryžiais, tik kad mano Paulius ryžių nevalgo (ir ką tokiems vaikams gaminti, a?)
O dabar pabaigai – perliukas: komentaras svarbiausio žmogaus, dėl kurio ir buvo gaminamas šis tikrai paprastas, bet skanus patiekalas t.y. Pauliaus: “Būtų visai nieko, jei ne tos morkos. Ir jeigu vištiena būtų kaip tikra saldžiarūgštė, o ne tokia keista…”. Na, tipo, suprask: jeigu viskas būtų kitaip, tai gal man ir patiktų…
Bet šį kartą, skirtingai nei kitais milijonais kartų kuomet jis mano pastangas įvertina kaip nors panašiai, aš visiškai nesukau galvos: mačiau, kokiu tempu jis ištuštino savo porciją, o tai tikrai šį tą reiškia. Taigi, gaminsiu tai ir ateityje :). Tikrai gaminsiu, nes ir Nerijus šveitė vieną porciją po kitos, ir Justas kur buvęs, kur nebuvęs taikėsi lėkštėje prasisukti...
Aišku, kad receptą ne pati sugalvojau- jau turbūt minėjau, kad virtuvėje menu nelabai linkusi užsiminėti. Receptą radau internete, tačiau dabar niekaip negaliu rasti originalios nuorodos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą