Na va, Justukas jau gali puoštis nauju, mamos megztu, megztuku. Ir, kad ir kaip bebūtų keista, megztukas turi ir rankoves, ir kapišoną. Mat man labai dažnai taip būna: sugalvoju, kad pvz. megsiu megztuką. Normalų megztuką, plius dažniausiai planuoju, kad jis turės kapišoną, nes man labai gražu megztiniai su kapišonais. Pradedu megzti, ir, aišku, man labai greitai atsibosta. Tuomet nori nenori į galvą ima lįsti mintys, tokios kaip „O gal geriau megzti liemenę su kapišonu, juk irgi gražu? Ir daug greičiau baigčiau... Ir tikrai siūlų užteks... (Nors jų visada turiu sočiai)“. Ir po neilgos kovos su savim dažniausiai nusprendžiu, kad iš vis buvo kvaila pradėti megzti megztuką, kai liemenė yra šimtą kartų reikalingesnė ir praktiškesnė. Ir būtų gal ir nieko, jeigu tuo viskas ir pasibaigtų: iš tiesų, liemenė su kapišonu IRGI yra gražu. Tik bėda tame, kad tuo man derybos su savim paprastai dar nesibaigia. Vėliau aš jau pradedu mąstyti „O kam tas kapišonas, juk ar taip, ar taip, jo niekad niekas neužsimaukšlina? Be to, liemenė bus nešiojama namie, tad kapišonas čia iš vis ne į temą...“. Ir baigiasi tuo, kad numezgu paprasčiausią liemenę.
Tačiau šį kartą viskas baigėsi kitaip (nors kova tikrai vyko!). Aišku, čia aš dar turėčiau paminėti faktą, kad pagal pradinį planą aš turėjau megzti (ir siūlų tiek prisipirkau!!!) kostiumėlį: megztuką ir kelnytes, tačiau gal tiek nesiplėsiu...
Megztuką spėjau numegzti iki Velykų ir tuo labai didžiavausi, nes planavau spėti tik iki išvykimo į Turkiją. Plius, pirmą kartą gyvenime piešinį ne siuvinėjau, o išmezgiau, tai man čia irgi didelis iššūkis buvo – nors piešinukus parinkau tikrai jau pačius paprasčiausius, dabar įsitikinau, kad antrą kartą vargu bau ar norėčiau dar taip su siūlų kamuoliukais terliotis...
Idėją paėmiau iš SM, tik ten megztukas buvo skirtas mergaitei, o ne berniukui. Na, aš pagalvojau, kad spalvos yra pakankamai neutralios, ir kadangi jau man bloga nuo visų mėlynų/žalių spalvų, nusprendžiau, kad mano berniukas labai gražiai atrodys būtent su tokiu megztuku.
Tačiau šį kartą viskas baigėsi kitaip (nors kova tikrai vyko!). Aišku, čia aš dar turėčiau paminėti faktą, kad pagal pradinį planą aš turėjau megzti (ir siūlų tiek prisipirkau!!!) kostiumėlį: megztuką ir kelnytes, tačiau gal tiek nesiplėsiu...
Megztuką spėjau numegzti iki Velykų ir tuo labai didžiavausi, nes planavau spėti tik iki išvykimo į Turkiją. Plius, pirmą kartą gyvenime piešinį ne siuvinėjau, o išmezgiau, tai man čia irgi didelis iššūkis buvo – nors piešinukus parinkau tikrai jau pačius paprasčiausius, dabar įsitikinau, kad antrą kartą vargu bau ar norėčiau dar taip su siūlų kamuoliukais terliotis...
Idėją paėmiau iš SM, tik ten megztukas buvo skirtas mergaitei, o ne berniukui. Na, aš pagalvojau, kad spalvos yra pakankamai neutralios, ir kadangi jau man bloga nuo visų mėlynų/žalių spalvų, nusprendžiau, kad mano berniukas labai gražiai atrodys būtent su tokiu megztuku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą