Jeigu vakar arba
šiandien ryte (na, taip jau labai smarkiai ryte) būtumėt užsukę pas mus,
išvystumėt tokį vaizdelį: Julių miegantį iš kartotinių plytų pasistatytoje
lovoje. Iš pradžių galvojau, kad jis juokauja, sakydamas jog miegos ant žemės susiklojęs
čiužinius ir kaldras, tačiau iš ryto nusileidusi į virtuvę, supratau, kad tas
vaikas niekada nejuokauja rimtais dalykais. Ir visada laikosi užsibrėžto
tikslo.
Tuomet pradėjome svarstyti, ką gi veiksime. „Žinau!” – sakau entuziastingai. “Pasistatysime teatrą“. Justas pažiūrėjo į mane piktu žvilgsniu: „Kokį dar teatrą? Tikrai ne! Statysime užtvaras. Kad mes šaudytis galėtumėm“.
Apie šias
kartonines mega plytas nusprendžiau parašyti tikrai ne todėl, kad galvoju, jog
nepaprastai gera idėja yra tokiu būdu migdyti vaikus – ne, tikrai, taip
negalvoju:). Ir Juliui leisiu miegoti tokioje „lovoje“ tik savaitgaliais. Tačiau tos
plytos tikrai nepaprastai gerai sugeba užimti vaikus. Ilgam. Todėl verta apie
jas pasidalinti.
Ar esate kada
pastebėję, jog vaikai labai mielai žaidžia su paprasčiausiom dėžėm? Paskutinį
kartą tuo įsitikinau per savo draugės Rimos sūnaus Nagliuko -2ąjį gimtadienį. Pati pati geriausia
užduotis (net mano 8-mečiams
drambliukams) buvo jos sukonstruota lobių dėžė. Aišku, lobiai labai greitai
buvo išsidalinti, o tuomet jau dėžė „atidirbo“. Iš pradžių mes su Nerijum
juokais prašėme žaisti taip, kad ji nesuplyštų (už savaitės laukė mūsų
Laurynuko gimtadienis, tad labai greitai sumetėm planą, kad šitiek ilgai
lobiams konstruota dėžė galėtų kuo sėkmingiausiai ir mūsų gimtadienį
atlaikyti), tačiau mūsų planas nepavyko: iki gimtadienio pabaigos iš dėžės liko
tik skuteliai.
Šias kartonines
plytas gavome dovanų. Ir pamačius, kaip vaikai įninka žaisti tiek su plytomis,
tiek pačia plytų dėže, tą gimtadieninę lobių dėžę vėl prisiminiau. Ir iš karto
pradėjo suktis aibė idėjų, kurias galėčiau šių plytų pagalba įgyvendinti
gimtadienių metu:
- Tai galėtų būti puiki lobių arba prizų slėptuvė. Dar nežinau, kaip tiksliai tai organizuočiau, bet variantų tikrai yra daug. Per sekantį gimtadienį išbandysiu, ir pasidalinsiu;
- Angry Birds gimtadienio metu (geras, pasirodo, šito gimtadienio nesu aprašiusi!) būtumėm galėję sukonstruoti nerealią sieną paukštukams ir paršiukams susodinti, kuriuos vaikai galėtų iššaudyti (buvau turėjus tokią idėją, bet būtent dėl to, kad greitai nesugalvojau būdo sienai sukonstruoti, tą idėją atmečiau);
- Lego gimtadieniui (nesuprantu, kaip ir šitą gimadienį blog'e praleidau...) galėjau vaikams duoti užduoti sustatyti lego pilį (nes pačios kaladėlės savo forma primena milžiniškas lego detales)
- Be jokios abejonės, iš jos galima padaryti superinę tvirtovę bet kokiam riterių ar princesių gimtadieniui
Ir taip toliau...
Bet pradėkim šiek
tiek iš pradžių, kaip mums su jom sekėsi.
Visų pirma, buvo
reikalų šiek tiek tas kaladėles susikonstruoti. Nes tu gauni ne gatavas
kaladėlęs, o krūvą kartono lakštų, kuriuos turi išlankstyti. Iš instrukcijos nė
velnio man nebuvo aišku, kaip ir prie ko ten ką jungti, tačiau labai greitai
įsikirtau į sistemą, ir tapau tikra profesionale: mano darbas buvo sudėlioti
pačią formą, o vaikai paskui ją užbaigdavo, sukaišiodami viską, kur reikia. Oi,
užtrukome tikrai ilgai. Ir iš pradžių, žinodama, kiek ilgai galima išlaikyti
vaikų, bent jau savųjų, dėmesį, net neabejojau, kad ilgainiui lankstyti liksiu
pati sau viena. Tačiau buvau maloniai nustebinta: Justas prisidėjo iki pat
paskutinės kaladėlės.
Tuomet pradėjome svarstyti, ką gi veiksime. „Žinau!” – sakau entuziastingai. “Pasistatysime teatrą“. Justas pažiūrėjo į mane piktu žvilgsniu: „Kokį dar teatrą? Tikrai ne! Statysime užtvaras. Kad mes šaudytis galėtumėm“.
Na, kaip jau
supratatote iš pradžių, plytoms teko laimė pabūti ne tik užtvaromis. Julius
buvo pasistatęs parduotuvę (neilgam, nes vis tas viršus sulūždavo).
Tuomet apkasus (Laurynas irgi vis demonstruodavo, kaip jis moka nesugriaudamas pro apačią įlįsti).
Galiausiai – lovą.
Tuomet apkasus (Laurynas irgi vis demonstruodavo, kaip jis moka nesugriaudamas pro apačią įlįsti).
Galiausiai – lovą.
Mes šias plytas
gavome dovanų, tačiau jeigu ir Jūs pagalvojote, kad tai puiki dovana vaikui
(ypatingai, jeigu šeimoje auga keli vaikai) užsisakyti galima čia. Tiesa, iš
pradžių aš labai baiminausi dėl vietos: turiu prisipažinti, bekonstruodama net
galvojau, kad čia reikės jas „iškišti“, nes namie ir taip daug visokio turto,
tačiau paaiškėjo, kad mano nuogastavimai nebuvo pagrįsti: tuo metu, kai vaikai
jomis nežaidžia, jas kuo puikiausiai galima sukonstruoti į vieną eilę/sieną, ir
jos tampa visiškai neerzinančios ir netrukdančios gyventi.