sekmadienis, vasario 26, 2017

Gigibloks: idėja dovanoms ar vaikų vakarėliams



Jeigu vakar arba šiandien ryte (na, taip jau labai smarkiai ryte) būtumėt užsukę pas mus, išvystumėt tokį vaizdelį: Julių miegantį iš kartotinių plytų pasistatytoje lovoje. Iš pradžių galvojau, kad jis juokauja, sakydamas jog miegos ant žemės susiklojęs čiužinius ir kaldras, tačiau iš ryto nusileidusi į virtuvę, supratau, kad tas vaikas niekada nejuokauja rimtais dalykais. Ir visada laikosi užsibrėžto tikslo.

Apie šias kartonines mega plytas nusprendžiau parašyti tikrai ne todėl, kad galvoju, jog nepaprastai gera idėja yra tokiu būdu migdyti vaikus – ne, tikrai, taip negalvoju:). Ir Juliui leisiu miegoti tokioje „lovoje“ tik savaitgaliais. Tačiau tos plytos tikrai nepaprastai gerai sugeba užimti vaikus. Ilgam. Todėl verta apie jas pasidalinti. 
Ar esate kada pastebėję, jog vaikai labai mielai žaidžia su paprasčiausiom dėžėm? Paskutinį kartą tuo įsitikinau per savo draugės Rimos sūnaus Nagliuko -2ąjį gimtadienį. Pati pati geriausia užduotis (net mano 8-mečiams drambliukams) buvo jos sukonstruota lobių dėžė. Aišku, lobiai labai greitai buvo išsidalinti, o tuomet jau dėžė „atidirbo“. Iš pradžių mes su Nerijum juokais prašėme žaisti taip, kad ji nesuplyštų (už savaitės laukė mūsų Laurynuko gimtadienis, tad labai greitai sumetėm planą, kad šitiek ilgai lobiams konstruota dėžė galėtų kuo sėkmingiausiai ir mūsų gimtadienį atlaikyti), tačiau mūsų planas nepavyko: iki gimtadienio pabaigos iš dėžės liko tik skuteliai. 
Šias kartonines plytas gavome dovanų. Ir pamačius, kaip vaikai įninka žaisti tiek su plytomis, tiek pačia plytų dėže, tą gimtadieninę lobių dėžę vėl prisiminiau. Ir iš karto pradėjo suktis aibė idėjų, kurias galėčiau šių plytų pagalba įgyvendinti gimtadienių metu:
  • Tai galėtų būti puiki lobių arba prizų slėptuvė. Dar nežinau, kaip tiksliai tai organizuočiau, bet variantų tikrai yra daug. Per sekantį gimtadienį išbandysiu, ir pasidalinsiu; 
  • Angry Birds gimtadienio metu (geras, pasirodo, šito gimtadienio nesu aprašiusi!) būtumėm galėję sukonstruoti nerealią sieną paukštukams ir paršiukams susodinti, kuriuos vaikai galėtų iššaudyti (buvau turėjus tokią idėją, bet būtent dėl to, kad greitai nesugalvojau būdo sienai sukonstruoti, tą idėją atmečiau); 
  • Lego gimtadieniui (nesuprantu, kaip ir šitą gimadienį blog'e praleidau...) galėjau vaikams duoti užduoti sustatyti lego pilį (nes pačios kaladėlės savo forma primena milžiniškas lego detales)
  • Be jokios abejonės, iš jos galima padaryti superinę tvirtovę bet kokiam riterių ar princesių gimtadieniui
Ir taip toliau... 
Bet pradėkim šiek tiek iš pradžių, kaip mums su jom sekėsi.
Visų pirma, buvo reikalų šiek tiek tas kaladėles susikonstruoti. Nes tu gauni ne gatavas kaladėlęs, o krūvą kartono lakštų, kuriuos turi išlankstyti. Iš instrukcijos nė velnio man nebuvo aišku, kaip ir prie ko ten ką jungti, tačiau labai greitai įsikirtau į sistemą, ir tapau tikra profesionale: mano darbas buvo sudėlioti pačią formą, o vaikai paskui ją užbaigdavo, sukaišiodami viską, kur reikia. Oi, užtrukome tikrai ilgai. Ir iš pradžių, žinodama, kiek ilgai galima išlaikyti vaikų, bent jau savųjų, dėmesį, net neabejojau, kad ilgainiui lankstyti liksiu pati sau viena. Tačiau buvau maloniai nustebinta: Justas prisidėjo iki pat paskutinės kaladėlės.
 


Tuomet pradėjome svarstyti, ką gi veiksime. „Žinau!” – sakau entuziastingai. “Pasistatysime teatrą“. Justas pažiūrėjo į mane piktu žvilgsniu: „Kokį dar teatrą? Tikrai ne! Statysime užtvaras. Kad mes šaudytis galėtumėm“.
Na, kaip jau supratatote iš pradžių, plytoms teko laimė pabūti ne tik užtvaromis. Julius buvo pasistatęs parduotuvę (neilgam, nes vis tas viršus sulūždavo). 

Tuomet apkasus (Laurynas irgi vis demonstruodavo, kaip jis moka nesugriaudamas pro apačią įlįsti). 
Galiausiai – lovą.
Mes šias plytas gavome dovanų, tačiau jeigu ir Jūs pagalvojote, kad tai puiki dovana vaikui (ypatingai, jeigu šeimoje auga keli vaikai) užsisakyti galima čia. Tiesa, iš pradžių aš labai baiminausi dėl vietos: turiu prisipažinti, bekonstruodama net galvojau, kad čia reikės jas „iškišti“, nes namie ir taip daug visokio turto, tačiau paaiškėjo, kad mano nuogastavimai nebuvo pagrįsti: tuo metu, kai vaikai jomis nežaidžia, jas kuo puikiausiai galima sukonstruoti į vieną eilę/sieną, ir jos tampa visiškai neerzinančios ir netrukdančios gyventi.

3 komentarai:

  1. O taip! Mes net rinkdami vaikų kambariui baldus ieškojome kuo minimalistiškesnių vien dėl to... kad tos plytos tilptų :D Bet čia matau tik pliusus - čia puiki galimybė lavinti ir fantaziją, ir konstravimo mąstymą ir logiką ir dar daug ką. Ir mažinti to reklaminio blizgumo, kur viskas mirga marga blizga ir todėl, suprask, gražu.. Tikrai superinis atradimas - visiems rekomendavau. Ir namuose ramybė ilgiau būna :)))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man irgi dar viena priežastis, dėl ko šios kaladėlės patinka, yra tai, kad jos labai jau natūralios

      Panaikinti
  2. Suuuper idėjos, labai kūribina Mama esate. Mes turime labai kūrybingą krikšto mamą, kuri mums padovanjo kelionę. Tai buvo 4 skrydžiai iš Varšuvos, tiksliau keturi bilietai vienam skrydžiui( http://skrydziaiisvarsuvos.lt/
    jei kam įdomu iš kur gauti bilietus). Pirmą krtą su dvynukais keliavome lėktuvu. O kokios buvo jų akys ir veideliai! Labai bijojome, kad jiems nepatiks, verks, bus sunku, bet kaip neįprasta - viskas buvo sklandu ir paprasta. Bandysim šią "laimę" išmeginti ir tolimesnėse kelionėse, tad vasarą planuojam skristi kažkur tolėliau.

    AtsakytiPanaikinti