Jau rašiau, kaip išgąsdinau poliklinikos seselę, pasakiusi jai, kad su savaitės kūdikiu išvažiavau pabūti prie ežero. Dabar galėčiau dar didesnį šoką jai įvaryti – su 2.5 savaitės kūdikiu išvažiavome į kaimą. Su nakvyne! Ir dar su palapinėm!
Na gerai, truputį perdedu. Palapinė iš tiesų buvo, tačiau joje miegojo tik Nerijus su Justu, o aš su Juliuku miegojau viduje. Bet vis tiek kelionė į kaimą buvo pakankamas iššūkis, nes išvažiavome ten, kur nėra net vandentiekio, ką jau bekalbėti apie kokius kitus patogumus. Tačiau nors patogumų ir nebuvo, buvo grynas oras, vanduo, miškas, saulė – dalykai, kurie, mano supratimu, kūdikiui yra daug naudingesni.
Aha, dar nepasakiau, kur mes atvažiavome.
Turi Nerijus nusipirkęs sodybą Melagėnų kaime. Tas pavadinimas skamba tikrai labai juokingai, ir kai kas nors paklausia, kur važiuosim savaitgalį, o Nerijus atsako „Į Melagėnų kaimą“, tai iš daugelio akių matau, kad galvoja, jog iš jų yra tyčiojamasi. Tačiau toks kaimas tikrai egzistuoja. Ten anksčiau gyveno Nerijaus tėtis, o jis, būdamas vaikas, ten leisdavo savo vasaras. Ir suaugęs nori vasaras leisti būtent čia, todėl ir įsigijo tą trobelę (tikrai, kitaip to, kas ten dabar yra, net nepavadinsi). O dabar dar yra nusiteikęs mane su vaikais išsiųsti pagyventi į Kurtuvėnus pas tėvus, o pats tuo metu svajoja įrengti čia bent minimalius patogumus, kad būtų galima padoriai ilsėtis atvažiavus.
Kadangi praeitą savaitgalį buvo prognozuojami rekordiniai vasaros karščiai, mes ir atsigrūdome čia, kad nors kiek pabėgtumėm nuo miesto tvaiko. Todėl dabar aš, kuri šiaip tikrai nesu didelė kaimų mėgėja, galiu drąsiai diskutuoti su visais, poilsiaujančiais su vaikais gamtoje. Ir net galiu dalyti patarimus!
Visų pirma, jeigu ruošiatės su mažais vaikais turistauti, nepamirškite pasirūpinti visa reikiama amunicija vaikams. Mums labiausiai pravertė:
Na gerai, truputį perdedu. Palapinė iš tiesų buvo, tačiau joje miegojo tik Nerijus su Justu, o aš su Juliuku miegojau viduje. Bet vis tiek kelionė į kaimą buvo pakankamas iššūkis, nes išvažiavome ten, kur nėra net vandentiekio, ką jau bekalbėti apie kokius kitus patogumus. Tačiau nors patogumų ir nebuvo, buvo grynas oras, vanduo, miškas, saulė – dalykai, kurie, mano supratimu, kūdikiui yra daug naudingesni.
Aha, dar nepasakiau, kur mes atvažiavome.
Turi Nerijus nusipirkęs sodybą Melagėnų kaime. Tas pavadinimas skamba tikrai labai juokingai, ir kai kas nors paklausia, kur važiuosim savaitgalį, o Nerijus atsako „Į Melagėnų kaimą“, tai iš daugelio akių matau, kad galvoja, jog iš jų yra tyčiojamasi. Tačiau toks kaimas tikrai egzistuoja. Ten anksčiau gyveno Nerijaus tėtis, o jis, būdamas vaikas, ten leisdavo savo vasaras. Ir suaugęs nori vasaras leisti būtent čia, todėl ir įsigijo tą trobelę (tikrai, kitaip to, kas ten dabar yra, net nepavadinsi). O dabar dar yra nusiteikęs mane su vaikais išsiųsti pagyventi į Kurtuvėnus pas tėvus, o pats tuo metu svajoja įrengti čia bent minimalius patogumus, kad būtų galima padoriai ilsėtis atvažiavus.
Kadangi praeitą savaitgalį buvo prognozuojami rekordiniai vasaros karščiai, mes ir atsigrūdome čia, kad nors kiek pabėgtumėm nuo miesto tvaiko. Todėl dabar aš, kuri šiaip tikrai nesu didelė kaimų mėgėja, galiu drąsiai diskutuoti su visais, poilsiaujančiais su vaikais gamtoje. Ir net galiu dalyti patarimus!
Visų pirma, jeigu ruošiatės su mažais vaikais turistauti, nepamirškite pasirūpinti visa reikiama amunicija vaikams. Mums labiausiai pravertė:
Baseinas. Man dabar yra užėjusi kažkokia baseinų pirkimų manija. Jau turbūt greitai visose vietose, kur įkeliu koją, galėsiu palikti po kokį baseinuką. Tačiau jie iš tikrųjų atidirba savo! Pavyzdžiui, prie Nerijaus sodybos yra tvenkinys, į kurį Justukas vis veržiasi. Baseinas prie namų – puiki traukos vieta ir puikus tvenkinio pakaitalas. Nors, aišku, jei baseinas yra didelis ir kupinas vandens, būtina vaiką stebėti ir čia (galima pasiskaityti apie nelaimingus atsitikimus Austėjos blog‘e), tačiau tai jau yra žymiai paprasčiau.
Plaukiojantis laivelis. Tokį dalyką išbandžiau pirmą kartą, ir nerealiai patiko! Mūsų Justas šiaip yra didelis drebokšlis, ir į šaltą vandenį be reikalo nelenda, tačiau su tėčiu, kuris daro visokius triukus su juo vandenyje, maudytis jam be galo patinka. Viskas baigiasi tuo, kad net ir kalendamas dantimis Justas nelenda iš vandens, o jeigu priverstinai išnešamas, rėkia ant kranto, žiūrėdamas, kaip Nerijus plaukia tolyn. Todėl dabar tiesiog įsodinam jį į laivelį, ir Nerijus gali ramiai plaukioti vandenyje, o Justukas su savo laiveliu plaukia šalia. Kai kada jis jau net purto galvą, kad išvis nenori lįsti į vandenį, ir rodo, kad geriau plauks laiveliu.
Žaislų būtinai reikia nepamiršti – tiek skirtų žaisti vandenyje, tiek ant smėlio. Aš dar nupirkau muilo burbulus, nes Justas labai jau pavydėjo Paulytei, kai pamatė, kaip ji pučia.
Ką dar galima veikti su vaikais gamtoje?
Aišku, tradiciškai galima kepti įvairiausius patiekalus ant laužo ar grotelių. Ir mes kepėme. Ir dešreles, ir vištos gabaliukus, ir bulves su šonine (oi, super receptuką turi Nerijus: paima bulvę, įpjauna iki pusės, įdeda ten šoninės gabaliuką ir susuką į foliją. Tuomet – laužan, ir kepam).
Plaukiojantis laivelis. Tokį dalyką išbandžiau pirmą kartą, ir nerealiai patiko! Mūsų Justas šiaip yra didelis drebokšlis, ir į šaltą vandenį be reikalo nelenda, tačiau su tėčiu, kuris daro visokius triukus su juo vandenyje, maudytis jam be galo patinka. Viskas baigiasi tuo, kad net ir kalendamas dantimis Justas nelenda iš vandens, o jeigu priverstinai išnešamas, rėkia ant kranto, žiūrėdamas, kaip Nerijus plaukia tolyn. Todėl dabar tiesiog įsodinam jį į laivelį, ir Nerijus gali ramiai plaukioti vandenyje, o Justukas su savo laiveliu plaukia šalia. Kai kada jis jau net purto galvą, kad išvis nenori lįsti į vandenį, ir rodo, kad geriau plauks laiveliu.
Žaislų būtinai reikia nepamiršti – tiek skirtų žaisti vandenyje, tiek ant smėlio. Aš dar nupirkau muilo burbulus, nes Justas labai jau pavydėjo Paulytei, kai pamatė, kaip ji pučia.
Ką dar galima veikti su vaikais gamtoje?
Aišku, tradiciškai galima kepti įvairiausius patiekalus ant laužo ar grotelių. Ir mes kepėme. Ir dešreles, ir vištos gabaliukus, ir bulves su šonine (oi, super receptuką turi Nerijus: paima bulvę, įpjauna iki pusės, įdeda ten šoninės gabaliuką ir susuką į foliją. Tuomet – laužan, ir kepam).
Taip pat galima eiti uogauti. Ir mes rinkom uogeles, kol visai jau nebeapsikentėm uodų. Ir Justukas rinko. Kai ką į kibirėlį, kai ką – į burnytę.
Bet turbūt didžiausia atrakcija vaikams yra miegoti palapinėje. Justukas tai išbandė pirmą kartą. Ir pataikė miegoti tokią naktį, kuomet pliaupė lietus kaip iš kibiro. Ir žaibavo. Žiauriai. Aš sugalvojau pafotkinti tą vaizdelį (įdedu vargšės palapinės lietuje foto), ir kadangi niekaip nesimiegojo prie tokių žaibų, prisiminiau, kad labai noriu valgyti. Nes dieną buvau labai pikta, ir iš to piktumo net valgyti nenorėjau. Tačiau kai įlindau į šaldytuvą, taip trenkė žaibas, kad net visus elektros skaitliukus išmušė. Oi, išgąsdino mane, kai taip per sekundę, vos man pradarius šaldytuvą, jis užtemo! Tačiau nepriėmiau to kaip ženklo, kad neturėčiau valgyti :)
Tiesa, Justukas ne vienintelis iš brolių miegojo palapinėje. Vyriausias mūsų brolis irgi miega palapinėje. Kiekvieną naktį. Tik ne Melagėnų kaime, o pas senelius Kurtuvėnuose. Paprastai miega su Aušrine, bet vieną naktį miegojo vienas. Ir tą naktį jam pasirodė, kad kažkas sėlina prie palapinės. Ech, būtų pabandęs! Kaip mat būtų gavęs iš kišeninio peiliuko, kurį Paulius greitai paruošė!
Bet turbūt didžiausia atrakcija vaikams yra miegoti palapinėje. Justukas tai išbandė pirmą kartą. Ir pataikė miegoti tokią naktį, kuomet pliaupė lietus kaip iš kibiro. Ir žaibavo. Žiauriai. Aš sugalvojau pafotkinti tą vaizdelį (įdedu vargšės palapinės lietuje foto), ir kadangi niekaip nesimiegojo prie tokių žaibų, prisiminiau, kad labai noriu valgyti. Nes dieną buvau labai pikta, ir iš to piktumo net valgyti nenorėjau. Tačiau kai įlindau į šaldytuvą, taip trenkė žaibas, kad net visus elektros skaitliukus išmušė. Oi, išgąsdino mane, kai taip per sekundę, vos man pradarius šaldytuvą, jis užtemo! Tačiau nepriėmiau to kaip ženklo, kad neturėčiau valgyti :)
Tiesa, Justukas ne vienintelis iš brolių miegojo palapinėje. Vyriausias mūsų brolis irgi miega palapinėje. Kiekvieną naktį. Tik ne Melagėnų kaime, o pas senelius Kurtuvėnuose. Paprastai miega su Aušrine, bet vieną naktį miegojo vienas. Ir tą naktį jam pasirodė, kad kažkas sėlina prie palapinės. Ech, būtų pabandęs! Kaip mat būtų gavęs iš kišeninio peiliuko, kurį Paulius greitai paruošė!