Nu va - taip visi ir sakė: dvi dienos paėjom į darželį, ir jau sergam. O kad jau vis tiek esam namie, tai ir toliau kepam darbelius. Šį kartą, tiesiogine ta žodžio prasme.Idėją kepti įvairiausias formeles iš druskinės tešlos esu nusižiūrėjusi jau seniai - labai mėgstame žaisti su plastelinu, tad iš karto žinojau, kad šis darbelis turėtų patikti.
Pirmiausia užminkėme tešlą:
2 puodeliai druskos
1 puodelis miltų
puse puodelio vandens
Formelėms naudojome paprasčiausius smėlio dėžės žaislus, kurių dar neišnešėme į garažą - juos tiesiog "prifarširavome" tešla. Tuomet buvo sunkiausia dalis: tešlą reikėjo gražiai ištraukti iš formelės. Mums, turiu pasakyt, nelabai išėjo su ta dalim susitvarkyti - reiks paklaust mamos Eglės, kaip jai tai pavyksta.
Gražiai suguldytus druskos pyragėlius pašovėm į 150 laipsnių orkaitę.
O toliau viskas klostėsi taip: kadangi Eglės darbelyje arkliukas buvo gražios cementiniai pilkos spalvos, aš vis spoksojau pro orkaitės langelį, kada gi tos mūsų pėdutes-rankutės papilkės. O jos nepilkėja, nors tu ką. Galiausiai nusprendžiau, kad turbūt Eglės arkliukas ne ką tik iš orkaitės ištrauktas, o toks jau "patunintas", tai ištraukiau ir savuosius. Tokius gelsvai blyškius.
Kuomet iškeptą formelę padaviau Justui, jis iš karto pabandė jos atsikąsti - vaikui kitoks net klausimas nekilo, nes namie mes dažnai kepam forminius sausainius. Ir buvo ganėtinai nustebęs, kad šie sausainiai neįkandami. Tačiau pamatęs, kad jau traukiu dažus ir teptukus, ilgai dėl to nebepergyveno: abu broliukai smagiai pasičiupo į rankas po teptuką, ir puolė formelių spalvinti.
Inga, mes tokių formelių nenaudojome, tad nežinau ar gerai ar blogai jos išsitraukia. Pagrinde naudojame paprastas sausainines formeles, o arkliukas prie recepto tai mano pačios nulipdytas, ne iš formelių :) Iškepti darbeliai lieka tokios pačios spalvos kaip ir buvusi tešla, nebent perkepu, tada jau viskas ruda būna. Šiuo būdu namie turime begales formelių, besmegenių ir dar visko pridaryto, nors dabar labiau pamėgome kiaušinių pakuočių "tešlą" iš kurios bent mums lengviau prisigaminti ne tiek darbelių kiek žaislų.
AtsakytiPanaikintiEik sau, Egle, na bet pas Tave ir talentai! Aš vis žiūrėjau žiūrėjau į tą arkliuką, ir niekaip negalėjau patikėti, kad su tokiais visais "pribombasais" būtų galima tokį grožį iš formos ištraukti. Tada buvau pasilikus keletą variantų: arba forma kažkokia ypatingai prasidaranti, arba tai tiesiog rankom nulipdytas arkliukas. Bet pastarąjį variantą atmečiau kaip labai jau mažai tikėtiną :). Tikrai labai gražu! Aš vaikystėj ilgus metus keramiką lankiau, bet geriausiu atveju galiu žiurkėnus ir rožytes nulipdyt :).
AtsakytiPanaikintiAš irgi jau kolekcionuoju kiaušinių dėžučių įdėklus:)
Ir dar... klausyk, o tu gal baigusi ką nors su daile? Aš peržiūrėjau visus tavo darbelius blog'e, tai tiek daug visokių nerealių idėjų su piešimu radau! Ir tokie dailūs visi darbeliai...
Na nebaigus, bet visada apie tai svajojau, bet buvo taip kad visi kas tik galėjo atkalbėjo, ale baigus kažką tokio neturėsi gyvenime ką veikti, bet pabaigus kas nemiela ir nelabai turi ką veikti :)
AtsakytiPanaikinti