Bendradarbių išlankstytos gervės, linkinčios ramių naktų ir... pilnos krepšinio komandos:)

Skaitau linkėjimus ant bendradarbių išlankstytų gervių: „Ramių naktų“ (šitų tai daugiausiaJ), „Kantrybės“, „Poilsio sau“, „Pilnos krepšinio komandos“, „Kelionių“, „Žaidimų“... Buvau įsitikinus, kad šita diena bus man viena linksmiausių (jau taaaip laukiau laikotarpio, kada galėsiu pakankamai išsimiegoti bei ramiai nusiteikti laukimui), tačiau bežvelgiant į iš darbo parsitįstas dovanas bei beskaitant linkėjimus labiau gerklę kuteno liūdesys nei džiaugsmas: turbūt pirmą kartą suvokiau, kaip man trūks nuostabiosios komandos, paplepėjimų įvairiausiomis temomis, jaunatviško juoko aplinkui ir dar daug daug visko. Įsivaizdavau visus kolegas čiauškiančius, kuomet paslapčiom lankstė šias gerves, ir vis galvojau: „Kokie jie nuostabūs! Ir kokia laimė buvo turėti galimybę dirbti su tokiais žmonėm!”.

Taip, tiesa yra ta, kad dar vienas laikotarpis pasibaigė, ir su jaudulio kupina širdimi žengiu į kitą.

Jau iš patirties žinojau, kad jeigu tik neturėsiu plano, ką noriu pasiekti per ateinančius kelis „laukimosi“ mėnesius, jie pralėks kaip viesulas, ir vėliau tik galvą galėsiu kraipyti, svarstydama, ką gi per tuos mėnesius sugebėjau nuveikti. Todėl, kaip ypatingai disciplinuota verslo moteris, jau prieš išeidama į motinystės atostogas susirašiau detalų sąrašą darbų, kuriuos turiu nuveikti. Per pirmą savaitę namuose išbraukiau iš sąrašo... vieną jųJ. Jo... tempas neįtikėtinasJ  

Tačiau po truputį atsigaunu: vis labiau ir labiau jaučiu, kaip darbiniai reikalai lieka kažkur praeity, o ant stalo darbo kambary rikiuotis pradėjo jau nebe profesinė literatūra, o dekupažinės servetėlės, dažai, siūlai, spalvotas lankstinių popierius... Ech, koks vis tik geras laikotarpis vėl laukia priešaky!