Ruošiamės Valentino dienai

Paskutiniu metu į blog‘ą nieko nerašau apie darbelius ne todėl, kad visko nespėju sutalpinti ar kad neturiu laiko – mes iš tiesų nieko nebegaminome paskutiniu metu. Na, tiesiog kažkaip neskirdavau tam dėmesio. Kiekvieną dieną aš kaip ir nusiteikdavau daryti vieną arba kitą darbelį, bet kažkaip viskas dienos metu taip jau susiklostydavo, kad to darbelio taip ir nepadarydavom... Gal to laiko tam neatsirasdavo ir dėl to, kad darbelių gaminimo procesas man šiaip kelia stresą - nežinau, kaip kitos mamytės organizuoja šį procesą (ir juolabiau, neįsivaizduoju, kaip tai turi vykti darželyje, kur auklėtoja turi sužiūrėti ne aplink tris, o aplink kur kas daugiau vaikų), bet kuomet jau mes darbuojamės, tai namai iš lengvos betvarkės virsta į totalų chaosą, o pačio proceso metu kol vienas vaikas bando ką nors priklijuoti, kitas jau tuos klijus ragauja, trečias, žiūrėk, kokiom žirklėm mosikuoja... Tai į priekį visa tai numatydama, aš turbūt pasąmoningai to vengiu.

Tačiau vat kartais žmogus imi ir pasiryžti kam nors, be jokių ypatingų pasiruošimų ar pastangų. Pavyzdžiui, mums taip buvo vakar. Prieš kelias dienas „panardžiau“ Eglės rekomenduotame puslapyje, ir nusprendžiau, kad užteks būti tokiems apsileidėliams, ir reikia bent jau Valentino dienos proga suruošti kokių nors įdomybių. Ir, žinokit, kai jau nusprendžiau, tai ilgai nesvarsčiau: jau nuo pat ryto atsikėlusi karpiau visokiausias širdeles, pasiruošiau kitas technologines priemones, kad vos vaikams subudus galėtumėm kibti į darbus.

Pirmiausia pagaminom drambliukus iš širdelių. Ant jų straublio dar būtų visai neblogai užrašyti ką nors Valentiniško, bet kol kas tiks ir taip. Drambliuką gaminome tiksliai pagal instrukcijas, kurias galima rasti čia.

Drambliukų gamyba vaikams patiko, bet, turiu pripažint, ne taip, kaip antrasis darbelis. Na, bet juk ir natūralu – juk į antrąjį dėjosi jų pačių nuotraukos! Antrojo darbelio eiga buvo tokia:
a) Pirmiausia paruošiau širdeles – iš spalvoto popieriaus iškarpiau širdeles, tada dar jas užklijavau ant balto kartono ir dar kartą iškarpiau. Galėjau, aišku, iš karto iš spalvoto popieriaus kirpti, bet čia tokia geniali mintis tik dabar man atėjo;
b) Skylamušio pagalba vaikai pramušdavo širdutėms rankų vietose skylutes bei pačių rankučių-širdučių vietose skylutes. Beje, darbuotis skylamušiu vaikams patiko bene labiausiai – ypač šią sritį norėjo okupuoti Justas;
c) Pro skylutes reikėjo perverti siūlą (čia jau buvo Juliaus sritis –pamačiusi, su kokiu entuziazmu jis tai daro, net sugalvojau tokio tipo lavinantį žaidimuką pagaminti, apie kurį papasakosiu kitame įraše). Pravertą siūlą aš užrišdavau.
d) Kiekvienas vaikas išsirinkdavo, kokio žmogaus foto ant širdutės nori klijuoti: Paulytė išsirinko pasigaminti sau širdutę su Juliumi, Julius su seneliu, Justas – su tėčiu. Pamatę vėliau, kad darbuotis sekasi visai neblogai, tų širdučių prigaminome ir daugiau.
e) Prie kiekvienos širdutės kitoje pusėje priklijavome po medinį pagaliuką. Išvydę galutinį rezultatą, vaikai nusprendė, kad tai yra ledai, ir puolė juos „valgyti“

Na va – mes Valentino dienai namus jau praktiškai ir papuošėm:). Tiesa, jeigu energijos dar bus, dar planuoju išbandyti Eglės paveikslų su širdutėm kūrimą bei dar planuoju Valentino dienos proga kiekvienam vaikui suruošti čiulpinuką su širdutėmis.

O Jums noriu palinkėti kuo šiltesnės, romantiškesnės ir smagesnės Valentino dienos! Daug kas į tą šventę žiūri skeptiškai, bet… žvelgiant realiai, juk ne tiek daug linksmų švenčių mes turime, tad kodėl gi nepasidžiaugus tomis keliomis?