Tortas krikštadukrai 3-ojo gimtadienio proga

Kadangi jau prieš dieną buvo aišku, kad antradienį bus šalta (t.y. ne šiaip sau šalta, o tikrai ŠALTA), Pauliui leidau į mokyklą neiti. O kad jau taip visi lindėjom namie, nosies į lauką nekišdami, rytą nusprendžiau skirti namų tvarkymuisi. Ir šį rytą šveičiau viską kaip turi būt: net mikrobangę iš vietos pajudinau, išardžiau dalį apatinių spintelių, ir po jom viską išvaliau, visas spinteles nublizginau - na žodžiu, šveičiau "už tėvynę". O viso proceso metu baisiausiai savim didžiavausi bei vis mėginau įsivaizduoti dienos finalą: Nerijus grįžta namo, o čia viskas tik blizga, tik tviska... Tada jis baisiausiai nustemba, mane giria, ir kartu laimingi valgom vakarienę...

Tai čia tokie mano rytiniai planai buvo. Iki kol mes įžengėm į antrą dienos dalį, kurios metu, pagal planą, turėjau gaminti tortą Paulytei. Barbės tortą. Ir gaminau. O tada... Tada namai virto į tokį siaubiaką, kokiame jau seniai kada buvo: puodai-dubenėliai-bliūdeliai turbūt visi iškeliavo į trasą ir visokiais kremais prisipildė, grindys pasidengė baltu pudros sluoksniu, ne ką prasčiau ir aš atrodžiau bei turbūt pirmą kartą gyvenime pagalvojau, kad gal vis tik indaplovė ir nėra toks jau nenaudingas dalykas (girdi, Rimantai, aš jau apie tai pradedu GALVOTI!!!:) ). Tačiau turbūt prasčiausia padėtis vis tik tvyrojo šaldytuve - norint įtalpinti savo šedevrą į jį, pusę daiktų turėjau iš ten iškraustyti. Ir net vieną lentynėlę išimti, nes princesė niekaip kitaip negalėjo ten įsipaišyti.

Bet už tai kokį malonumą apturėjau tą princesę lipdydama! Pasaka, ne kitaip. Žinot, būna gi žmonių, kurie kalbasi su savo mašinom, taip? Tai va, vakar aš taip kalbėjausi su tuo savo tortu. Sakiau: "Palauk, Pelene, tuoj tuoj ir tu visus nustebinsi. Na gi, matuojamės sijonėlį... Šiek tiek per trumpas, lipdom dar kartą. Na, apsisiaučiam... OOOOO, kaip tau tinka! Dar šiek tiek papuošiam tave..." Va taip ir panašiai. Kaip išprotėjus.

O idėją gamintis Barbės tortą nusižiūrėjau neatsitiktinai. Paulytė - mano krikštadukra. Pirmoji ir vienintelė. Krikštynų metu mes (t.y. visi svečiai) traukėme lapelius su nurodymais, kuo konkrečiai turime prisidėti prie Paulytės auginimo. Ir vat aš ištraukiau "nupirkti Barbę". Galit patikėt, kaip čia dabar gerai man viskas gavosi?! Ir tortą iškepiau, ir įsipareigojimą įvykdžiau :). Tiesa, pagal torto kepimo instrukcijas (bent jau draugė R. sakė, kad taip Lietuvos kepėjos daro), kojas Barbei reiktų išsukti, bet to net neketinau daryt - jau taip mažai galimybių turiu rankose lelytes pavartyti, kad net ranka nekiltų joms kojas sukioti:).

O pačiu rezultatu tai tikrai esu patenkinta. Žinau, žinau... profesionalės tikrai galėtų ne vieną komentarą pasakyt, bet man svarbiausia, kad vaikams būtų skanu, gražu, ir ... nors šiek tiek mažiau nesveika, nei tortai iš parduotuvių. Ir pigiau, aišku.

Paulyte, tikiuosi, kad tau tortas patiko. Ir taip pat tikiuosi, kad kiekvieną kartą, laikydama rankose šią lėlytę, galėsi mintimis grįžti į savo gimtadienio šventę. Linkiu tau ir toliau būti tokiai stipriai (o ji tikrai stipri: be jokio vargo gali pakelti ir nusinešti Justuką, kuris, beje, pusantro mėnesio vyresnis už ją, ten, kur jai reikia:) ), linksmai, išradingai! Dar kartą su gimimo diena!

O jeigu ką domintų torto lipdymo procesas, jis yra toks:

1. Nusiperkam Barbės lėlę - šitą aš jau gal prieš keturis mėnesius padariau, vos nusprendus, kad Paulytės gimtadieniui kepsiu Barbės tortą.

2. Išsikepam biskvitų. Tiesą pasakius, šita dalis man pridarė daugiausia rūpesčių, ir vien dėl to, kad neturiu aš kaži kiek tų torto formų - paprastai gi žmogui daugiau nei vienos (na gerai, dviejų) jų nereikia. O čia turėti daugiau tortų kepimo formų, o ypatingai skirtingų dydžių, yra didelis privalumas. Na, bet netgi turint vieną formą yra kuo puikiausiai išsiverčiama. Tik terliotis reikės ilgiau. Aš, pavyzdžiui, tą savo formą į orkaitę kišau tris kartus, plius dar iškepiau du mažiukus keksiukus iš tos pačios tešlos.

3. Perpjaunam biskvitus į tiek dalių, kiek pjaunasi. Man kai kurie pjovėsi į dvi, kai kurie - į tris dalis.

4. Kiekvieno biskvito viduryje išpjaunam apskritimą (tokį, pro kurį lėlė pralįstų).

5. Supjaustom biskvitus į vis mažesnius apskritimus ir pertepam norimais kremais.

6. Lėlę apsukam maistine plėvele ir įstatom į viduriuką. Šioje stadijoje viskas atrodo daugmaž taip:

7. Pabaigiam formuoti sijoną.

8. Tiesa, aš dar paskui pagalvojau, kad žvakučių tai nėra, kur smeigti... Todėl iš atlikusio biskvito dar nulipdžiau mažą tortuką, kurį pastačiau šalia Barbės.

Na, kaip ir viskas.

PS. Bloger'iai reikia pagalbos: kažką aš turbūt nureguliavau, kad mano pranešimai patalpinami su visokiausiais "kringeliais" (na, tose vietose, kur pvz. buvo spaustas "Enter") ir kažkokiu keistai mažu šriftu. Kaip man atitaisyti? Bačiau keisti "Encoding" funkciją, bet vis tiek tas pats gaunasi. Gal Jums yra taip buvę?