Mamos dienos staigmenos

 „Tu nepamiršk, kad mamų diena artėja. Jeigu ir toliau taip elgsies, gali būti, kad tortuko ir nebegausi!“ – taip man pareiškė Justas, kai pasakiau, jog šis negali žiūrėti televizoriaus. O grasinimas tikrai buvo rimtas: į mokyklą Justas nešėsi vaflių ir virto kondensuoto pieno (mano pats mėgstamiausias įdaras:)), ir grįžo nešinas nuostabiausiu savo paties pagamintu tortu. Tačiau kadangi iš mokyklos grįžo penktadienį, dar turėjo pakankamai laiko ir galėjo persigalvoti.

Tačiau viskas baigėsi gerai: Mamos dienos rytas išaušo puikus, irgi gavau. Ir ne tik jį: dar daug kitų staigmenų! Staigmenų buvo tiek daug, kad pagalvojau, kad kaip vis dėl to yra puiku turėti tiek daug vaikų. Aišku, aš visada galvoju, kad turėti daug vaikų yra nuostabių nuostabiausias gėris, bet vat tą dieną tai pajutau ypatingai aiškiai.

Julius mūsų kieme priskynė išaugusių tulpių (kitais metais sakė, kad prisodins dar daugiau). 

Aišku, tai sukėlė didelį Justo įniršį, nes, jo giliu įsitikinimu, bent vieną tulpę Julius turėjo palikti jam nuskinti, tačiau nepyko ilgai, nes turėjo paruošęs pakankamai savo dovanų.

Visų pirma, jau paminėtasis tortukas. Nusivežėme jį pas močiutę į Šiaulius, ir alpėjom sulyg kiekvienu kąsniu. Tik pagalvokit: tortas buvo net keturių įdarų – virto kondensuoto pieno, paprasto kondensuoto pieno, nutelos ir uogienės. O kur dar galybė zefyrinių papuošimų ant viršaus – tiesiog liežuvį gali praryti! Sunkiausia to - torto pjovimo momento - buvo išlaukti Laurynukui, kuris vis žviegė rodydamas į torą, ir negalėjo suprasti, ko čia visi apsimeta, kad nesupranta, ko jis nori.

Kartu su tortu buvo įteikta ir atvirutė. Pamačius, kad Justas pasirašė “Justs”, negalėjau sulaikyti šypsenos: vis gi šiaulietiški genai prasimuša į paviršių:)

Dar gavau ir piešinių. Justas nupiešė mane su Nerijum valgančius po vaivorykšte:

 O Julius nupiešė vagis ir juos gaudančius policininkus (dar ir malūnsparnis birbia virš galvos). Būtent apie tokį paveiksliuką ir svajojau!

 Net ir Laurynas turėjo dovanėlę- popierinį laistytuvą gėlytėms laistyti (tiesa, jį gaminome kartu penktadieninių pamokėlių metu):

Ir Paulius neliko be dovanų. Jis, jau kaip suaugėlis sūnus, išdygo tarpdury su gėlių puokšte ir kvietimu į filmą.

Staigmenos tęsėsi net ir pirmadienį: Juliukas iš darželio grįžo su tradicine dovanėle - savo pasodinta ir išauginta gėlyte.

Garbės žodis, yra taip smagu turėti vaikų!!!