Mokomės anglų kalbos. Gal turit idėjų? :)

Turbūt kvailiausia, ką gali nuspręsti veikti vasarą, tai mokytis. Bet vat imi žmogus ir nusprendi kartais taip. Ypač, jeigu tikrai tiki, kad tai reikalinga. Kita vertus, o kada, jeigu ne vasarą, turi žmogus daugiausia laiko įvairiausių įsisenėjusių spragų naikinimui?

Taigi, šią vasarą mes naikinam Aušrinės anglų kalbos spragas. Tai, kad ji atsilieka nuo klasiokų (ne nuo visų, aišku, bet mūsų tas neguodžia) jau ir pačią Aušrinę erzina, be to, kitais metais ji bus jau penktokė, o, kaip žinia, penkta klasė dalykas rimtas, tad geriau į ją įžygiuoti be jokių spragų. Na, o man irgi smagu, nes vėl galiu nors trumpam pabūti "mokytoja", kuria visą gyvenimą svajojau tapti. Atsimenu, visi iš to labai juokdavosi, ir sakė, kad tikrai taip negalvosiu, kai užaugsiu, bet šiuo klausimu aš savo nuomonės nesu pakeitusi: jeigu ne ta apgailėtina mokytojų padėtis Lietuvoje, būčiau mokytoja. Tikra.

Teisybę pasakius, Aušrinė nėra pirmoji mano anglų kalbos mokinė.
Kuomet buvau aštuntokė, mokėsi mūsų klasėje toks berniukas V. Anglų kalba jam nesisekė tiesiog baisingai. Taip baisingai, kad mokytoja vieną dieną pasakė, kad jeigu ir toliau jis nesusiims, tai metiniuose trimestrų rezultatuose išves jam dvejetą ir paliks antriems metams. Nebuvom mes su juo kaži kokie geri draugai, net, tiesą pasakius, visai nebendravom, bet pagailo man jo, todėl pasisiūliau jį mokyti indivualiai (dabar galvoju, ot brandi aštuntokė buvau!). Taip ir pradėjo tas V. lankytis pas mane namuose. Du kartus per savaitę - taip, kaip ir priklauso. Ir mokiau aš jį ne pagal kokius tai mūsų vadovėlius, o pagal kažkokias ypatingas, pačios prisipirktas, knygas. Niekam apie tuos savo mokslus mokykloje nepasakojome (gi juoktųsi paskui visi!), tačiau mokymosi rezultatas buvo toks, kad trimestro gale mokytoja, nors ir labai stebėdamasi, išvedė V. aštuonetą. O mes su tuo berniuku dar ilgai po to, kai mūsų keliai išsiskyrė (aš po aštuntos klasės išėjau mokytis į kitą mokyklą), likom geri draugai.

Antru mano mokiniu tapo brolis Audrius. Aš tuo metu jau buvau vyresnė, dvyliktokė, be to, ką tik grįžusi iš JAV, kur mokiausi metus. O Audrius, taip jau sutapo, kaip tik tais metais buvo perkeltas iš paprastos klasės į tą, kur sustiprintas anglų kalbos mokymasis, tad turėjo vytis bendraklasius. Oi, pykomės su Audrium besimokydami... Bet rezultatas ir vėl buvo geras. O man būdavo be galo smagu, kai kiekvieną kartą, rašydama dešimtuką Audriui, mokytoja sakydavo: "Perduok "ačiū" sesei!"

O dabar sėdim kartu su Aušrine. Bet, kaip bebūtų keista, nėra man taip lengva, kaip iš pradžių (remdamasi savo patirtimi) įsivaizdavau.

Pradėjau, kaip ir priklauso nuo pagrindų: pasiėmiau jos trijų metų žodžių žodynėlį, ir kiekvieną dieną ji turėjo pasikartoti po porciją žodžių bei atsiskaityti man. Kad Aušrinei nebūtų labai jau nuobodu, kartu su ja "diktantus" rašė ir Paulius.

Kai jau pasitikrinom žodžius, išsitraukiau vieną anglų pratybų užduočių knygutę, kuri atlikusi dar nuo Pauliaus (buvom pradėję spręsti su juo, bet paskui kažkaip būtinybės nebebuvo, tai ir mėtėsi ji pas mus tokia beveik visai nauja). Tik su tom pratybom tai irgi toks juokas... Teoriją tai aš jau esu pamiršusi - kalbėt angliškai dar moku, o vat paaiškint, kas ir kodėl taip, o ne kitaip, man jau sunku. Tai gaunas kartais, kaip tame anekdote: "Aiškinu, aiškinu vaikui, kaip reikia spręsti uždavinį, o jis vis tiek nesupranta. Aiškinu toliau. Aš jau pradedu suprasti, o jis vis dar ne...".

Vadovėlis yra gerai, tačiau nesėdėsi juk prie jo visą laiką! Ne tik todėl, kad tai pakankamai nuobodu, bet dar ir todėl, kad sėdėti prie jo galime tik tuomet, kai abu mažiai miega (o miega jie tik kartą per dieną). Kitu atveju, prisėsti prie vadovėlio nebūtų jokios prasmės, nes tuo pačiu metu vis tiek gaučiau dalinti dėmesį dar minimum ant dviejų. Todėl šiuo momentu man labai trūksta idėjų, kurios padėtų optimizuoti mokymosi procesą. Gal Jūs kokių slaptų triukų žinote, kurie ne tik paspartintų mokymosi procesą, bet ir padarytų jį efektyviu? Būčiau be galo dėkinga!

Va, ką jau esu sugalvojusi:

1. Žodžių/išsireiškimų loto. Turiu tokį vieną seną senutėlį loto žaidimą, kurį mes patys žaidėme mokykloje. Yra stambios kortelės, ir daug smulkių. Ir tas loto yra geras tuo, kad jame naudojama tiesiog be galo daug išsireiškimų ("Būk atsargus, nes paslysi", "Gal galėtum man paduoti duonos?", "Linkiu gerai praleisti laiką" ir t.t.). Aš perskaitau pradžią, o Paulius arba Aušrinė (priklausomai nuo to, pas kurį yra reikiamas paveiksliukas) turi perskaityti pabaigą.

2. Važiuodami mašina dažniausiai žaidžiame atminties žaidimus. Susigalvoju kokią nors temą ir pradedu žaidimą, pvz. "Ruošiuosi vykti į kelionę ir pasiimu su savim skėtį". Sekantis žaidėjas turi pakartoti visą sakinį, mano sakytą žodį, plius - savo sugalvotą žodį pvz. "Ruošiuosi vykti į kelionę, ir pasiimu su savim skėtį ir kepurę". Sakinius parenku įvairiausius ("Buvau zoologijos sode ir mačiau...", "Kai verdu sriubą, į ją dedu...". Žaidžiasi gana smagiai ir žaidžiame tol, kol jau visai nebeprisimename, kas ką sakė :)

3. Sekame pasakas - aš pradedu pvz. "Kartą labai labai seniai gyveno maža mergaitė...". Toliau kiekvienas žaidėjas vis prideda savo sakinį, kol gauname kokią nors istoriją. Vėlgi, mums labai tinkama veikla, nes galime žaisti važiuodami mašina.

4. Dainos. Šito dar neišbandžiau, bet labai norėčiau įsirašyti kokių angliškų vaikiškų dainų, kurias galėtumėm traukti mašinoje (ir traukti ne bet kaip, o taisyklingai angliškai!). Ypatingai ieškau vienos dainos apie smurfus, kurie nemėgo mokytis. Žinau, kad turiu šią dainą vienoje iš savo kasečių (dar tų laikų, kai pati mokykloje mokiausi), tačiau tos kasetės kokybė tragiška, o internete kol kas jos nerandu.

5. Žaisti panašiai, kaip Alias: vienam žaidėjui yra įteikiama kortelė su tam tikru anglišku žodžiu. Jis taip turi apibūdinti tą žodį (jo nepavartodamas), kad kiti likę žaidėjai atspėtų, apie ką eina kalba.

6. "Taip/Ne" žaidimas: vienas žaidėjas sugalvoja kokį nors susitartą žodį (profesiją, veiksmą, šalį ir t.t.). Likę žaidėjai, klausdami klausimus, turi išsiaiškinti, koks žodis sugalvotas. Atsakinėti galima tik "Taip/Ne".

Ką dar būtų galima sugalvoti nuveikti, kad ir nebūtų pernelyg nuobodu, ir būtų naudinga?

O pabaigai papasakosiu juoką iš serijos, kokie gudrūs yra mano vaikai. Kaip jau sakiau, pirmoji mano užduotis jiems buvo pasikartoti visą trijų metų žodynėlį. O kad mokytis būtų nors šiek tiek linksmiau, pasiūliau sugalvoti kokį nors "prizą", kuris jų lauks, kai jau visus žodžius atsiskaitys. Aš, siūlydama tai, turėjau omeny, kad galėčiau pvz. pakviesti juos į piceriją, tačiau nespaudžiau, ir leidau patiems nuspręsti, koks tas prizas galėtų būti. Aušrinė iš karto sugalvojo, pasilenkė Pauliui prie ausies ir kažką šnabžda. Paulius nesupranta, ir garsiai perklausia: "Kaip 10 litų?". Aušrinė vėl pasilenkia. Paulius vis dar nesupranta: "Čia kuriam laikui?". Vėl Aušrinė lenkiasi prie ausies, ir staiga Paulius atlyžta nuo jos, pakraupęs į ją pasižiūri ir sušunka: "Dešimt litų už visą žodynėlį? Tu gal išprotėjai?! Gal tu nori pasakyt, dešimt litų už vieną puslapį?!".

O nuotraukoje, kaip jau turbūt supratote, šypsosi tikrai ne mano du mokinukai. Šypsosi tie, kas dar neturi jokių spragų bei poreikio jas lopyti :)