Susitepė Nerijus sumuštinį. Su paskutine batono riekele. Čia prieina Justas, ir visą sumuštinį "nusisavina". Bet duoda tėčiui atsikąsti. Kiek palaukęs, Nerijus vėl klausia: "Duosi dar atsikąsti?". O Justas pakraipo galvą į šonus, ir rimtai atsako: "Ką tik jau kandai".
Taip... Dalinimosi džiaugsmo išmokstama ne per dieną. Ir nors mūsų dar laukia ilgas kelias, iš tiesų džiaugiuosi net ir mažiausiais pasiektais rezultatais. Džiūgauju širdy, kai Justas, gavęs saldainį, net neprašomas perlaužia jį per pusę, ir sako: "Pusę duosiu Juliui". Džiūgauju ir tuomet, kai jis prašo manęs nunerti du pingvinus, nes "Vieną reikia duoti Juliukui". Ir tuomet, kai, įsilipęs į mašinėlę prekybos centre, pasislenka ir kviečia Julių: "Juliuk, ateik - sėskis prie manęs!".
Jau esu rašiusi apie tai, kad man smagu stebėti, kaip Justas ir Julius mokosi žaisti ir dalintis kartu. O dabar esame tokioje stadijoje, kai daugiau reikia dirbti jau su mažesniuoju Juliuku, nei Justuku. Ypatingai turėjau šansą įsitikinti tuo prieš kelias dienas.
Prisigaminome pagal Neringos receptą bananinių ledų, kuriuos gražiai suguldėme kameroje. Todėl kurį laiką, kai jau mažieji prieidavo prie šaldytuvo, ir baksnodami į jį kažko prašydavo, galėdavau neabejoti, kas tai yra. Tačiau vat prieš kelias dienas mūsų laukė siurprizas: pradarome kamerą, o ten - tik vienui vienas ledas belikęs. Justas į mano "Teks dalintis" sureagavo visiškai ramiai, o už tat kokių vaizdų davė Julius! Procesas vyko maždaug taip: Justas laižo ledus, Julius žviegia ir krenta ant žemės. Justas duoda ledus Juliukui, šis gražiai padėkoja "Aate" ir patenkintas valgo. Vos tik ateina Justo eilė skanauti, visi iš naujo išgyvename tą pačią isteriją. Vis tik, taip sakant, isterijoms esu atspari, todėl ledus ir toliau valgome pakaitomis.
Tačiau dar tą pačią dieną ledų prisigaminome dar. Perrašau Neringos receptuką. Mums prisireikė:
- Trijų bananų, kuriuos dalinau kiekvieną į tris dalis;
- Plytelės šokolado (100 g);
- 1.5 šaukšto aliejaus;
- Įvairiausių pabarstukų;
- Pagaliukų ledams - kuomet ieškodavau specialiai, niekada vitrinose jų nematydavau, tačiau šį kartą pasisekė (uh, kaip negražu - ledų nepirkau, tik pagaliukų iš vitrinos pasiėmiau), tad nebereikėjo tam reikalui naudoti kinietiškų lazdelių, kurios, žinia, nelabai tam skirtos. Dar galima naudoti kavai skirtus medinius maišiklius (na, kur būna degalinėse prie automatinių kavos aparatų)
Eiga labai paprasta: ištirpinam šokoladą (aš pagal visas instrukcijas tirpinu virš verdančio vandens) ir įmaišome į jį aliejų. Tuomet į bananą įstatome pagaliuką, ir gražiai jį apliejame šokoladu. Apibarstome pabarstukais.
Dar neišradau būdo, kaip gražiau sušaldyti tuos bananinius ledus, tad kol kas paprasčiausiai guldau juos gražiai vienas šalia kito ant celofaninės plėvelės ir kišu į kamerą šaldytuve.
Mano vaikai kerta net ausys lapsi :)
antradienis, spalio 12, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
labai skanus!
AtsakytiPanaikintiSmagu, kad patiko :)
AtsakytiPanaikintiKaip smagu buvo aptikti si straipsni ir smaguriu nuotraukas :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, Neringa, už receptą :)
AtsakytiPanaikinti