Kapitono Justo 5-erių metų Piratiškas gimtadienis

Kuomet rugsėjo mėnesį paprašiau, kad kolegė, užsakydama prekių ofisui, paimtų ir lipdukų, skirtų klijuoti ant maikučių, šitoji net akis išsprogdino, sužinojusi, kad lipdukai man reikalingi gimtadieniui, kuris vyks… sausio mėnesį. “Tu pradedi ruoštis gimtadieniui prieš pusę metų?!!!”

Va taip lengvai yra sukuriamas įvaizdis. Toliau gali nedaryti NIEKO - svarbiausia, pasirūpinti įvaizdžiu:). Nes iš tikrųjų, sulig lipdukų įsigijimu mano ruošimasis gimtadieniui ir baigėsi - vėliau šio reikalo ėmiausi jau tik likus kelioms dienoms iki gimtadienio. 

Tačiau teisybė yra tai, kad Justas temą gimtadieniui - Piratų - išsirinko turbūt dar tuomet, kai šventė Varlyčių ir Gandro gimtadienį. Be jokios abejonės, šitas faktas mano gyvenimą gerokai palengvino: net ir pernelyg daug nieko neplanuodama, bet vis šen bei ten kokią akciją užmatydama kaupiau "piratiškų" atributų lobyną, tad šį kartą kaip niekada anksčiau mūsų stalas buvo papuoštas: ir specialiomis piratiškomis servetėlėmis, ir piratiškais vienkartiniais puodelis, ir net šiaudeliais su kaukolėm (pastarųjų gyvenime nebepirksiu - pasirodo, tai paprastas popieriukas, per kurį pervertas šiaudelis - tpfu, pati nesunkiai galėjau pasidaryti:) ).

Ir dar didesnė teisybė yra ta, kad planuoti Justo gimtadienį ėmiausi... pačią pačią paskutinę minutę. Bet tikrai jau taip visiškai visiškai paskutinę. Nes tik gruodžio vidury susivokiau, kad visos šventės jau ant nosies, o aš tam visiškai nepasiruošus. Aišku, tos šventės tikrai ne iš dangaus nukrito, visada gruodis yra toks, bet vat šiais metais man gruodis (kaip ir mūsų kelininkams sniegas:)) atėjo netikėtai. Ir kai jau pamačiau, kad man „šakės“, vaizdžiai tariant, padariau tai, ką visada darau, kai ypatingai stresuoju arba bijau, kad su darbų kiekiu nesusitvarkysiu: išjungiu „multitasking‘ą“ ir suskaidau viską į aiškiai įvardinamas sudėtines dalis bei koncentruojuosi tik į artimiausią iš jų. Todėl gruodį fokusavausi į dovanas. Tada į Kūčias ir Kalėdas. Tada į Naujus Metus. Ir tik po Naujų Metų pradėjau galvoti apie Justo šventę. Turint omeny, kad Justo gimtadienis sausio 2-ą dieną, ne tiek daug dienų ir telpą į laiko tarpą „Po Naujų Metų“. Tačiau galiu drąsiai pasakyti: jeigu tik gerai viską suplanuoji, nėra jokio skirtumo prieš savaitę ar prieš pusę metų imiesi organizavimo. Tik, aišku, streso kiekis skiriasi:)

Gerai, apie tai, kaip sekėsi mums.

Penktadienį vakare, grįžusi iš darbo, puoliau gaminti valgyti. Nepasakyčiau, kad labai daug būčiau pasišovusi visko prigaminti, bet, be jokios abejonės, laiko tai užima. Jau nekalbant apie tai, kad tortas tikrai ne per pusvalandį pasidaro... O, tortas. Čia būtinai reikia papasakoti priešistorę. Jau artėjant gimimo dienai, Justas pareiškė, kad torto nori kaukolinio. Aš: "Tu, ką Justuk - nemoku aš tokio padaryti!!!". „Na, gerai, tai ta padaryk Tortą-Piratą“. „Oi, na, nežinau, ar man išeis...“. Justas, netekęs kantrybės: "O tai tu iš vis ką nors moki?!”. (Iš tikrųjų, tai yra visiška nesąmonė vaikui sakyti, kad kažko nemoki - vis tiek vienaip ar kitaip ir tą kaukolę būčiau nulipdžius, bet kažkaip šį kartą "supasavau)". Galų gale, abu sutarėm, kad galiu pabandyti padaryti tortą-laivą. Mes abu kaip ir sutarėm, bet aš giliai širdy tikrai žinojau, kad „Tortai-Laivai“ nėra mano stiprioji pusė – jau buvau bandžiusi vieną tokį padaryti Pauliui, ir šnipštas gavosi. Kur kas geriau jaučiuosi su Tortu-Varle arba Tortu-Ežiuku. 

Bandžiau padaryti gražų burinį laivą, tačiau laivo galūgaliai niekaip man nesilaikė (reikės pergalvot konstruktyrą - ryškiai kažką dariau ne taip:)). Todėl kai gimtadienio metu Gražina bandė patraukti vazelę su gėlėm, kuri maišė jai padaryti gerą Justo, pučiančio žvakutes, nuotrauką, Nerijus ryžtingai ją sulaikė: „Tu tik negalvok, kad ta vazelė čia atsitiktinai pastatyta!“. Kai laivo galūgalis tiesiog ėmė ir akyse nulinko, Gražina suprato, kokia tikrojo vazelės su gėlėm paskirtis.

Na, bet kaip ten bebūtų, laivas buvo. Ir net ne bet koks, o su Kapitonu Justu priešaky.

Ir dar visai skanus buvo. Sprendžiu pagal tai, kad torto labai greitai neliko. O aš tikrai nesu nei kepėja, nei kokia didelė menininkė, tad tai, kad tas laivas toks, mažų mažiausiai, neįprastas, man nei šilta, nei šalta – vis tiek didžiuojuos savimi, kad bent toks pavyko:)

Taigi, penktadienio vakarą aš triūsiau virtuvėje. O Nerijus triūsė prie televizoriaus. Rimtai triūsė! Jam į rankas buvo įduotos žirklės, ir visą vakare Nerijus, sėdėdamas prie televizoriaus, karpė stalo papuošimus. Ir tik dėka jo mūsų stalas buvo papuoštas kaukoliniais pyragėliais su kalakutiena bei piratiškais pyragėliais su aguonom.

Dar lyg ir papūgų prikarpė, bet net nežinau, kodėl jų ant stalo nemačiau. Na, išskyrus vieną, kurią Justas sukonstravo iš lego, ir kuri garbingai buvo pastatyta prie laivo.

Vaikai į gimtadienį sugužėjo visi piratiškai pasipuošę: su piratiškom kepurėm, raiščiais ant akių bei ginkluoti peiliais ir kardais. Maniškiai vaikai buvo apsirėdę karnavaliniais Piratų kostiumais, kuriuos visai netyčia radau įsigyti... Paryžiuje.

Justas buvo be galo laimingas, kad gali išsitraukti savo originaliuosius kardus – juos prieš metus išdrožinėjo Nerijaus dėdė, o mes su vaikais dekupažavome pagal Juliaus ir Justo pageidavimus. Na, ir mano. Nes yra trys kardai: Justo, Juliaus ir mano.

Organizuodamas vaikų gimtadienį, visada turi būti pasiruošęs keisti "planą" pagal situaciją. Štai ir šį kartą prie manęs priėjo Skirmantė, ir paklausė, kada gi mes išdažysime veidukus visiems, kad atrodytumėm kaip vienaakiai piratai. To mano programoje nebuvo, bet pagalvojau, kad labai puiki mintis! Todėl greitai išsitraukiau dažus, ir tie, kas norėjo, greitai virto vienaakiais piratais.

Kai jau vaikai sugužėję užkrimto, pakviečiau visus į ratelį, kur pradėjome kalbėtis ir dalintis žiniomis, kas ką žino apie piratus. Kad jie gyvena jūroje. Kad jie plešia žmones. Kad jie ieško lobių. Viską jie žinojo! Ir kai jau viską "teoriškai" išsiaiškinome, pasiūliau vaikams sudaryti tobulo pirato paveikslą.

Paulytė nupiešė akis. Martynas kepurę. Saulė burną. Paulius nosį. Ir taip gavosi tobulas piratas. Na, aš piratą įsivaizduoju gal kiek kitaip, bet visi vaikai vieningai nusprendė, kad būtent taip piratai ir atrodo.

Kai jau žinojom, kaip piratai atrodo, reikėjo išsiaiškinti, ką gi piratai valgo. O tam tikslui buvau padariusi nerealią piratišką dėžę (ačių, Eglute, labai man pagelbėjai ruošiantis – pati tikrai nebūčiau taip nusipiešusi ir sugalvojusi!): Pirato galva su iškirpta burna. Dėžės viduje buvo įdėta keletas tradicinių maistų (kriaušės gabaliukas, mandarino gabaliukas, riešutas, vynuogė…). Vaikai turėjo po vieną kišti ranką į dėžę ir, vien lytėdami, atspėti, ką gi piratai valgo.

Visi vaikai žinojo, kad lobis tikrai bus. Visuose mūsų gimtadieniuose būna, o piratiškuose tai be jokios abejonės. Tačiau vat bėda – neturėjome žemėlapio nuo lobio. Pasakiau, kad žinau, jog žemėlapį turi vienas žmogus, tačiau jis yra pagrobtas plėšikų, todėl pirmiausia mums reikės surasti ir išlaisvinti šį žmogų. Ir vat čia prasidėjo mūsų sunki kelionė vaduoti vargšo užgrobto žmogaus.

Pirmiausia reikėjo pereiti jūrą, pilną išbadėjusių ryklių. Ta jūra tai buvo ne kas kita, o ta pati piratiška dėžė, tik šį kartą uždengta melsva skarele. Kiekvienas vaikas turėjo kišti ranką į “jūrą” ir įveikti kokį nors ryklį (ištraukti “guminį saldainį su rykliu”.

Tuomet reikėjo pereiti siauru takeliu, saugantis vulkanų bei išsaugoti rankoje nešamą lobį (kinder žaisliuko indelis su mažais saldainiukais viduje, nešamas ant šaukšto). Skimerita Grėja Trečioji demonstruoja kaip reikia eiti "kaukoliniu" keliu:)

Vaikai ėjo labai atsargiai - juk nešamas turtas ypatingai brangus!

Dar reikėjo išminuoti bombas - t. y eiti prie balionų spintelės, išsirinkti balioną, susprogdinti jį bei įvykdyti jame esančią užduotį.

Ir pereiti mišką, pilną plėšikų. Čia mums pagelbėjo ištikimoji piratų papūga: ji mums sakydavo, kada yra saugu eiti. Oi, čia toks visai smagus žaidimas mažiems vaikams: susėdama rateliu, visi savo rankutes sudeda ant žemės. Jeigu yra pasakoma: "Papūgos skrenda", visi ploja delniukais į grindis (bėga), tačiau jeigu įvardinamas kas nors, kas neskrenda (pvz. Plėšikas skrenda), reikia tyliai laukti, kol pavojus praeis.

Kai jau visos užduotys buvo įvykdytos, pasakiau, kad mes jau labai labai arti tikslo, ir kad dabar jau reikia ieškoti užgrobto žmogaus – jau net turbūt galime girdėti, kaip jis šaukiasi pagalbos. Kažkodėl, vos tik vaikai tai išgirdo, visi lapatai lapatai nuskuodė į antrą aukštą. Lyg tai užgrobtą žmogų būtinai reikia laikyti tik ten. Ir tik tuomet, kai pasakiau, kad turbūt geriausia būtų ieškoti užgrobto žmogaus ten, kur žmonių yra daugiausia, jie vėl atidūmė į apačią. Ir dabar jau apžiūrėjo stalą. Ir iš tikrųjų, pamatė, kad tėtis Nerijus nuo stalo negali atsiplėšti, nes kažkas pririšo jį prie kėdės! Kai jau vaikai jį išvadavo ir atlaisvino, jis iškilmingai jiems įteikė voką su žemėlapiu.

Žemėlapio idėja turbūt didžiuojuosi labiausiai. Ilgai galvojau, kaip padaryti žemėlapį, kad jis būtų suprantamas vaikams. Buvo šioks toks iššūkis, nes su žemėlapiais vaikai dar nesusidūrę ir, bent jau dauguma, skaityti nemoka. Ir staiga užėjo „nušvitimas“: supratau, kad geriausia bus, jeigu tiesiog nufotografuosiu skirtingus namų kampus, bei rodyklėmis parodysiu, kur ieškoti sekančios nuorodos. Super nerealiai nepakartojamai sugalvota!!!

Atplėšę pirmąjį voką, vaikai pamatė, kad sekančios nuorodos turi ieškoti prie židinio. Nuo židinio bėgo pas Paulių kambarį, iš ten – į vonią. Kol galiausiai vėl buvo sugražinti į pagrindinį kambarį prie eglutės. Lobis buvo paslėptas spintoje.

Šiais metai jau nereikėjo ilgai įrodinėti, kad lobį reikia pasidalinti visiems sąžiningai: Justas greitai ėmėsi kapitono vaidmens, ir visas skrynios turinys labai greitai buvo išdalintas visiems šventėje dalyvavusiems piratams.

Justas buvo laimingas. Šventė buvo tokia, kokios jis ir norėjo. Ir dar jis buvo laimingas, kad dalyvavo tiek daug jo gerų draugų.

Oi, tiesa... nieko neparašiau apie maikučių lipdukus:). Irgi super duper atradimas: vaikai išsirinko po piratišką paveiksliuką (iš viso lobyno piratiškų atributų, kurių man atsiuntė Eglė, abu vaikinai išsirinko po vieną ir tą patį laivą bei tą patį šautuvą, ir būtinai užsispyrė, kad maikutės būtų vienodos), kuriuos atspausdinau ant specialių lipdukų. Tuomet iškirpau, su lygintuvu viens-du perbraukiau ant marškinėlių ir – abu vaikinai turi po superines maikutes. Kaip tik piratiškai šventei.

Ant Justo maikutės visi piratai iškilmai pasirašė.

PS. Nu negaliu nepapasakot... Per šventę neišvengėme ir „meilės trikampių“: Justas lyg pakvaišęs sekiojo Saulę ir pildė kiekvieną jos užgaidą, o Andrėja įsižeidusi, kad negauna deramo Justo dėmesio, vis trynėsi aplink mamą. Taigi taigi... Meilė nežiūri amžiaus:)

Kiti mūsų švęsti gimtadieniai:
Juliaus 4-urių metų Robotiškas gimtadienis

Indrės 4-urių metų šventė "Pasiklydusi žirafėlė"

Juliaus 3-ų metų gyvačių gimtadienis

Justo 4-ių metų varliukų šventė
Juliaus 2-ų metų Mėlynojo Autobusiuko šventė
Aušrinės 12-asis gimtadienis Pasakų Karalystėje
Justo 3-asis Traukinukų gimtadienis
Juliaus 1-asis gimtadienis
Aušrinės 11-asis Vaiduoklių gimtadienis
Pauliaus 12-asis gimtadienis
Justo 2-ų metų Mašinų gimtadienis
Aušrinės 8-erių metų Gyvačių Vakarėlis
Pauliaus 8-erių metų Dinozaurų gimtadienis
Pauliaus 9-erių metų Ateivių gimtadienis
11-mečio gimtadienio šventė "Laiko mašina"